captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Adamkus: pareiškimas dėl Astravo AE – tarptautinės bendruomenės tylos pasekmė

Du buvę Lietuvos vadovai  – prezidentas Valdas Adamkus ir pirmasis faktinis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis reikalauja „padaryti viską, kad Astravo atominės elektrinės statyba nedelsiant būtų sustabdyta“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pabrėžiama, jog tokiu atveju Lietuva taps ne tik politiškai priklausoma nuo šio nesaugaus elektros gamintojo, bet ir sumokamais už ją pinigais pati finansuos Lietuvai grėsmingą, galimai pražūtingą, projektą.

„Visiškai akivaizdu, kad Baltarusija niekada negalėtų grąžinti iš Rusijos ir Kinijos gautų milijardinių paskolų, jei Astrave pagamintą elektrą parduotų savo rinkoje ir negautų tvirtos valiutos už jos eksportą, pirmiausia į Lietuvą ir per Lietuvą“, – rašoma kreipimesi.

Šis scenarijus, kaip rašo politikai, gali sukelti „katastrofiškus padarinius“, todėl Baltarusijai ir pasauliui būtina duoti aiškų politinį signalą, labai tvirtai ir aiškiai pareiškiant politinę valią „jokiomis sąlygomis neįsileisti į Lietuvą“ nesaugioje, pažeidžiant tarptautines konvencijas kartu su Rusija statomoje Astravo jėgainėje pagamintos elektros.

„Neįsileisdami Astravo elektros į Lietuvą ir jos nepirkdami bei neleisdami naudotis Lietuvos elektros sistemos rezerviniais pajėgumais, projekto vykdytojams galime sukelti labai sunkiai įveikiamų kliūčių, apsunkinti jo įgyvendinimą bei atsipirkimo galimybes. Visa tai suprasdami, kreipiamės į Lietuvos vyriausybę ir kartu į visas tarptautines organizacijas su reikalavimu padaryti viską, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statyba nedelsiant būtų sustabdyta“, – rašoma kreipimesi.

Vyriausybė, kaip teigiama dokumente, tuo pačiu turi užtikrinti, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra jokiomis aplinkybėmis nepateks į ir per Lietuvą ir niekad nebus parduodama jos rinkoje.

Kreipimąsi pasirašiusieji pabrėžia, kad Astravo jėgainės statybai visai šalia Lietuvos sienos, Neries upės kilpoje vadovauja „Rosatom“ dukterinė įmonė, bus naudojama praktikoje neišbandyta, tad eksperimentinė, rusiška reaktoriaus technologija.

„Statybos darbus pagal Rusijoje – Baltarusijoje suprantamą darbo kultūrą atlieka vietos statybos bendrovės. Branduolinės saugos priežiūrą vykdo jokios patirties ir jokio savarankiškumo nuo autoritarinės politinės valdžios neturinti valstybės institucija“, – rašoma rašte vyriausybei.

Vieta jėgainei statyti, anot politikų, parinkta politiniu sprendimu, net neišnagrinėjus alternatyvių vietų ir pažeidžiant tarptautinius reikalavimus. Dėl jėgainės geografinės padėties nelaimingo įvykio atveju teršalai Vilnių netruktų pasiekti tiek oru, tiek vandeniu.

„O katastrofos atveju į evakuacijos zoną patektų visa Lietuvos, Europos sąjungos ir NATO narės, sostinė“, – rašoma kreipimesi.

V. Adamkus: tai – tylos pasekmė

Bendras buvusių šalies vadovų ir kelių politinių partijų lyderių pareiškimas dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) yra tarptautinės bendruomenės tylos pasekmė, sako dokumentą pasirašęs kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas V. Adamkus.

„Šitas pareiškimas yra išdava dabartinės vykstančios tarptautinės tylos“, – BNS penktadienį sakė V. Adamkus.

Jis pridūrė, kad, siekiant atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į netoli Lietuvos vykstančias, su „tarptautiniais susitarimais nesuderinamas“ statybas, Vyriausybė Astravo AE klausimą turėtų kelti į tarptautinių diskusijų lygį.

Pasak prezidento, neteisinga, kad į Astravo atominės elektrinės statybas praktiškai nereaguoja Europos Sąjunga, nors ji spaudė Lietuvą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, kurioje buvo sumontuoti rusiški ir nesaugiais Vakaruose laikomi reaktoriai.

„Tai nesuderinama ir nesuprantama Europos Sąjungos laikysena, kad vieniems yra leidžiama tas dalykas daryti neprotestuojant, (…) o šalia esantiems, mums, yra uždaroma“, – BNS sakė V. Adamkus.

V. Landsbergis: mandagumas nepadės

Konservatorių garbės pirmininkas V. Landsbergis teigė, jog vyriausybė „turi būti nusistačiusi padaryti įstatyminį sprendimą, perspėjimą“, kad tiek Baltarusijos, tiek Rusijos pusė „neabejotų, kad gali kažkokiais spaudimais ir papirkimais tą sprendimą keisti“.

„Pirmiausiai reikėtų norėti, tai pirmas būdas. Ir norėti labai kategoriškai, o ne taip sau, dėl mandagumo pabandyti ir pasakyti, kad nieko negalime padaryti. Tai pats lengviausias būdas“, – BNS penktadienį sakė pirmasis faktinis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas.

Konservatorių garbės pirmininkas pridūrė, kad Astravo AE yra „pernelyg didelis pavojus pačios Lietuvos gyvybei“. Jis įsitikinęs, kad statyti atominę elektrinę Astrave Rusija ir Baltarusija pasirinko tyčia, reiškiant Lietuvai priešiškumą ir kerštaujant už Sovietų Sąjungos išardymą.

V. Landsbergis sakė, kad tarptautinė bendruomenė į statomą elektrinę reaguoja per mažai: „Aš tikrai nežinau tarptautinės bendruomenės pozicijos“.

Pareiškimą taip pat pasirašęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis BNS sakė, kad juo signalas siunčiamas ne tik vyriausybei ar tarptautinei bendruomenei, bet ir pačiai Baltarusijai, kad „Lietuvoje yra politinių jėgų ir politinės lyderystės, kuri pasisako prieš šį projektą“.

„Jeigu vyriausybė pasakytų, kad mes griežtai atsisakome pirkti ir padarysime visus su tuo susijusius politinius ir techninius veiksmus, Rusijos ir Baltarusijos bankai nefinansuotų statybų projekto, nes jis bus itin nuostolingas“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat sakė, kad Astravo AE projektą galima sustabdyti neleidžiant jo jėgainės prijungti prie jau esančių į Visaginą nutiestų ir ketinamų į Kruonį tiesti elektros perdavimo linijų.

Kreipimąsi Lietuvos vyriausybei taip pat pasirašęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis išplatintame pranešime nurodo, jog valstiečiai – žalieji nuosekliai priešinosi visoms branduolinių jėgainių statyboms – tiek šalia Lietuvos sienų, tiek ir pačioje Lietuvoje.

„Džiaugiamės, kad Kaliningrado AE projektas žlugo, ir raginame Baltarusiją svarstyti alternatyvas Astravo AE projektui“, – teigė R. Karbauskis.

Ano jo, dabartinė Lietuvos vyriausybė iki šiol gan pasyviai reagavo į Baltarusijos AE elektrinės statybas, „matyt, iš principo buvo vengiama neigiamai kalbėti apie atominę energetiką, kol iki galo nėra palaidotas Visagino atominės elektrinės projektas pačioje Lietuvoje“.

„Visagino AE projekto iliuzijos trukdo Lietuvai imtis ryžtingesnių veiksmų dėl biomasės, vėjo, saulės energetikos bei kogeneracijos plėtros. Tad ragindami imtis ryžtingesnių veiksmų dėl Baltarusijos AE, raginame Vyriausybę taip pat kuo skubiau nutraukti Visagino atominės elektrinės įmonės finansavimą, kasmet reikalaujantį didelių biudžeto lėšų“, – pranešime spaudai cituojamas R. Karbauskis.

R. Masiulis: pareiškimai dėl Astravo AE – rinkiminis politikavimas

Konservatorių inicijuotą ir kelių partijų paremtą pareiškimą energetikos ministras vadina rinkiminiu politikavimu. Roko Masiulio teigimu, užuot ieškant kaltų, valstybės politikams reikėtų vieningai spręsti problemą.

„Vyriausybė šiuo klausimu jau senokai dirba ir nemažai dalykų yra padaryta. Apgailestauju, kad šitas klausimas yra įveliamas į rinkimų dienotvarkę. Vietoj to, kad klausimas, kuriuo visi, visos politinės partijos sutaria, mes ieškotume būdų, kaip jį vieningai spręsti, jis dabar iškeliamas, neva sprendimo jokio nėra šiuo klausimu daroma. Dar labiau gaila dėl to, kad yra toks kiršinimo elementas, kai net ir garbingi žmonės, kaip prezidentas V. Adamkus ir ponas V. Landsbergis, yra įtraukiami į kampaniją“ , – BNS sakė R. Masiulis.

„Darbai yra daromi ir sakyti, kad nieko nėra daroma, aš tą laikau grynai politikavimu, liukus 10 mėnesių iki rinkimų“, – pridūrė energetikos ministras.

R. Masiulio teigimu, Astravo AE pradėta statyti gerokai anksčiau, todėl atsakomybę turėtų prisiimti ir buvusi centro dešinės Vyriausybė.

„Jeigu klausti, kas ko nepadarė, tai buvusi Vyriausybė turėtų prisiimti savo atsakomybę už Astravą, nes šiai Vyriausybei buvo paliktas kaip faktas. Kai nuo 2008 metų buvo žinoma apie Astravo projektą, 2009 metais Lietuvoje gauti oficialūs dokumentai, 2009 metais parengta statybų aikštelė, 2011 metais realiai prasidėjo darbai. Jau buvo galima tada sustabdyti viską. Laukti 5 metus ir po to staiga pradėti sakyti, kad reikia kažką daryti, kai iki rikimų lieka 10 mėnesių, tai grynas rinkiminis politikavimas“, – kalbėjo R. Masiulis.

Pernai gruodį R. Masiulis Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos ministrams išsiuntė laišką, kuriuo paragino riboti elektros patekimą iš šalia Lietuvos statomų Astravo AE bei Karaliaučiaus Baltijos AE, be to, siekiama, kad Astravo AE klausimas būtų svarstomas visos Europos Sąjungos lygiu.

Sausio pradžioje R. Masiulis susitiko su Estijos ekonomikos ministru, kuris, anot R.Masiulio, palaiko idėją nepirkti elektros iš Astravo AE.  Tuo metu Suomija, anot ministro, nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš šios elektrinės.

Pareiškimą skirtų buvusiai vyriausybei

Buvusių šalies vadovų ir trijų partijų pareiškimą dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) reikėtų adresuoti praėjusiai vyriausybei, nes jos statyba pradėta dar 2009 metais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Aš galiu lygiai taip pat sėkmingai kreiptis į buvusią vyriausybę, kai prieš septynerius metus buvo parinkta Astravo aikštelė ir pradėti statybos darbai, kurie dabar jau įsibėgėję“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Jis pridūrė, kad nuo 2012 metų dirbanti dabartinė vyriausybė deda pastangas, kad statoma elektrinė būtų saugesnė.

Pasak ministro, klausimai dėl Astravo atominės elektrinės saugumo keliami tik dvišaliame lygmenyje, tiek Europos Sąjungoje, Tarptautinėje atominės energetikos agentūroje, ESPO konvencijos įgyvendinimo komitete. L. Linkevičius pateikė pavyzdį, kai Lietuvos iniciatyva 2014 ESPO komitetas paskelbė, jog Astravo atominė elektrinė pažeidžia saugumo reikalavimus.

„Tai yra irgi konkretus rezultatas ir tarptautinėje erdvėje, ir tai puikiai žino Baltarusijos vadovybė. Nepaisant šiokio tokio atšilimo santykiuose ir konstruktyvesnio dialogo, šioje vietoje jie puikiai žino, kad jokių nuolaidų ar išlygų negali tikėtis. Tą spaudimą ir toliau didinsime“, – sakė ministras.

Jis teigė pritariantis pareiškime išdėstytoms mintims apie Astravo AE saugumą: „Galiu pritarti ir pakviesti, kad galime kartu bendrai dirbdami reikalauti, kad būtų maksimaliai išpildyti statybos reikalavimai tiek techniškai, tiek politiškai“.

„Nepirksime elektros iš objekto, kuris yra nesaugus“, – pridūrė jis.

L. Linkevičius kurį laiką pats dirbo buvusio premjero Andriaus Kubiliaus komandoje – 2011 metais tapo tuometinio ministro pirmininko visuomeniniu konsultantu.

Panašios nuomonės laikėsi ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Tai yra labai pavėluotas pareiškimas. Jis tikriausiai susietas su artėjančiais rinkimais dėl to, kad konservatorių valdymo laikais kaip tik ir prasidėjo tos atominės elektrinės statybos darbai – dar 2009 metais buvo pranešta ir nuspręsta, kad Baltarusija statys atominę elektrinę, 2012 metais Baltarusijos prezidentas pasirašė visus teisės aktus. Bet tuo metu konservatoriai net jokio žodinio pareiškimo nepadarė, o ši vyriausybė yra netgi keletą pareiškimų padariusi“, – teigė premjeras.


Lietuva ne pirmą kartą kelią klausimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE Baltarusijoje saugumo. Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – Poveikio aplinkai vertinimo procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tuomet BNS teigė, kad Lietuva ragino pakviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją įvertinti AE aikšteles, nes tai rekomenduoja Espo konvencija ir manoma, kad tai nėra atlikta.

Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo.

Karaliaučiaus Baltijos AE projektas šiuo metu yra įšaldytas. Baltarusija skelbia planus, kad pirmasis Astravo AE reaktorius pradės veikti 2018-aisiais, o antrasis – 2019-aisiais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...