captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pernai registruota 15 proc. daugiau kibernetinių incidentų

Kibernetinėje erdvėje registruojamų incidentų per metus padaugėjo 15 proc., teigia už jų tyrimą atsakingas Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) incidentų tyrimo padalinys CERT-LT.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

2015 metais CERT-LT iš viso ištyrė 41,6 tūkst. incidentų pagal pranešimus, gautus iš Lietuvos elektroninio ryšio paslaugų teikėjų, interneto vartotojų bei užsienio tarnybų. 2014-aisiais registruota 36,1 tūkst. tokių pranešimų.

Beveik pusė (18,4 tūkst.) visų pranešimų buvo dėl įrenginių saugumo spragų. Kaip nurodo RRT, dažniausiai tokios spragos nekelia tiesioginės grėsmės įrenginių savininkų duomenų saugumui, tačiau sudaro sąlygas naudoti įrenginius paskirstytųjų paslaugos trikdymo ( angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakų metu kaip atakų stiprintuvus.

„Per pastaruosius kelerius metus kibernetinės atakos tapo ypač rafinuotos. Kibernetiniai nusikaltėliai jungiasi į organizuotas grupes, kuriose pasiskirsto vaidmenis ir darbus, tad identifikuoti ir numatyti jų veiksmus darosi vis sudėtingiau“, ‒ sako RRT Tinklų ir informacijos departamento direktorius Rytis Rainys.

Jis pabrėžė, kad kovojant su incidentais bei kibernetinėmis atakomis prie sistemų ir įrenginių saugumo užtikrinimo turi prisidėti ne tik viešasis sektorius, bet ir pats verslas investuodamas į saugumą.

RRT padalinys pernai taip pat ištyrė beveik 11 tūkst. incidentų dėl kompiuterinių virusų, 7 tūkst. informacinių sistemų užvaldymo atvejų, per 500 pranešimų apie svetainių klastojimą.

Dažniausi virusų kūrimo ir platinimo tikslai, anot tarnybos, yra įtraukti kompiuterius į vadinamuosius botnetus, leidžiančius valdyti kompiuterius nuotoliniu būdu, taip pat išgauti pinigus platinant šifruojančius ir išpirkos reikalaujančius virusus. CERT-LT duomenimis, pernai kasdien fiksuota vidutiniškai 2,5 tūkst. nuotoliniu būdu valdomų kompiuterių. Užvaldžius turinio valdymo ir kitas sistemas, dažniausiai siunčiamas brukalas, o populiarių interneto svetainių klastotojai siekia išgauti internetinių paskyrų („PayPal“, „Facebook“, „Gmail“ ir kitų) duomenis ar iš to pasipelnyti.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...