captcha

Jūsų klausimas priimtas

Giria pabėgėlių šeimos žingsnį: po teismo sprendimo viskas stos į savas vietas

Irakiečių šeimai nepavyko įrodyti, kad ji savo šalyje buvo persekiojama dėl religinių priežasčių. Migracijos departamento sprendimas nesutekti jiems pabėgėlio statuso reiškia trumpesnę leidimo gyventi Lietuvoje trukmę ir kai kurių socialinių teisių nesuteikimą.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Tai kuo normaliausia žmogaus teisė kreiptis į teismą“, – irakiečių kreipimąsi į teismą dėl negauto pabėgėlio statuso komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Laurynas Biekša.

Pasak L. Biekšos, žmonės Lietuvoje prašė prieglobsčio motyvuodami persekiojimu dėl religinių priežasčių.

„Jei Migracijos departamentas nesuteikė pabėgėlio statuso, reiškia, jis nepripažino persekiojimo dėl religinių priežasčių. Man atrodo, visiškai normali situacija šį klausimą išsiaiškinti teisme. Tiesiog išsiskyrė požiūriai“, – kalbėjo MRU docentas.

Jo teigimu, suteikdamas laikiną apsaugą, Migracijos departamentas labiau konstatavo bendresnio požiūrio problemas – šalyje paplitusią prievartą, susijusią su ginkluotais konfliktais.

Pašnekovas nesiryžta vertinti, ar Lietuvoje taikoma pabėgėlio statuso suteikimo praktika nėra per griežta. Pasak L. Biekšos, po teismo sprendimo viskas stos į savas vietas – bus suformuota teismų praktika, kaip tokios aplinkybės turi būti vertinamos.

Pabėgėlių teisės ekspertas taip pat nemano, kad pabėgėlio statusas nesuteikiamas siekiant ateityje lengviau pabėgėlius išsiųsti iš šalies.

„Gal kažkoks aspektas ir yra, bet pilnai šiai minčiai nepritarčiau. Tiek pabėgėlio statusas, tiek papildoma apsauga gali būti panaikinti, jei kažkuriuo momentu Lietuva nuspręstų, kad pavojaus, dėl kurio suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, nėra. Tiek vieną, tiek kitą statusą galima panaikinti, jei išnyksta vadinamasis tarptautinės apsaugos poreikis“, – sakė teisininkas.

„Jie gavo iš tiesų tą statusą, kuris apsaugo nuo galimų grėsmių, tai yra, laikiną teisinę apsaugą Lietuvoje ir toms grėsmėms tėvynėje išnykus, jie turės galimybę sugrįžti į savo tėvynę“, – „Info TV“ laidoje „Alfa savaitė“ užsiminė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Ką gaus ir ko neteks

Nekomentuodamas konkrečios bylos aplinkybių, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) biuras Lietuvoje pažymi, kad bendra ES prieglobsčio politika grindžiama pabėgėlio statuso viršenybės principu.

„Papildoma apsauga gali būti suteikta tik konstatavus, kad asmuo neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, ji negali būti suteikta vietoj pabėgėlio statuso. Būtent todėl tiek ES teisė, tiek Lietuvos įstatymai asmenims, kuriems nesuteiktas pabėgėlio statusas, įskaitant asmenis, kuriam suteikta papildoma apsauga, garantuoja teisę skųsti jų atžvilgiu priimtus sprendimus“, – DELFI sakė UNHCR atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

Lietuvoje pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos turinys skiriasi keliais aspektais. Pirmiausia tai lemia skirtingą leidimo gyventi trukmę: pabėgėlio statusą gausiems asmenims išduodamas leidimas nuolat gyventi. Tuo metu papildomos apsaugos gavėjams išduodamas leidimas 2 metus laikinai gyventi Lietuvoje.

R. Kuleš pažymi, kad papildomą apsaugą gavę asmenys neturi prieigos prie kai kurių socialinių teisių. Pavyzdžiui, jiems netaikomas Išmokų vaikams įstatymas. Pabėgėliams taikoma palankesnė natūralizacijos tvarka.

Dauguma irakiečių – pabėgėliai

EUROSTAT duomenimis, 2014 metais ES valstybėse buvo priimta 4 980 pirmos instancijos sprendimų suteikti pabėgėlio statusą Irako piliečiams. Papildoma apsauga buvo suteikta 1 960 asmenų.

Duomenys už 2015 m. dar nėra apibendrinti, tačiau EUROSTAT 2015 m. trečiojo ketvirčio ataskaitoje pažymima, kad sprendimai suteikti pabėgėlio statusą sudarė 80 proc. visų Irako piliečių atžvilgiu priimtų sprendimų. Sprendimai suteikti papildomą apsaugą sudarė 7 proc. visų sprendimų.

Šios tendencijos atitinka UNHCR rekomendacijas. 2014 m. spalio 27 d. paskelbtoje pozicijoje UNHCR konstatavo, kad daugelis iš Irako išvykstančių asmenų atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.

DELFI primena, kad Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.

Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs integraciją savivaldybėse.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...