captcha

Jūsų klausimas priimtas

Privalomoji karo tarnyba pagal socialdemokratus

Atkurtos privalomosios karinės tarnybos reikalingumą deklaruoja prezidentė, Seimo pirmininkė, kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, tačiau krašto apsaugos ministras yra priešingos nuomonės. Juozas Olekas 2008 metais pasirašė įsakymą dėl šauktinių tarnybos stabdymo, o kai pernai iškilo siūlymas juos grąžinti, tikino, kad užtenka profesionalios kariuomenės. Ministrui pritaria ir partijos bičiuliai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

O šią savaitę, prieš pat Sausio 13-osios 25-metį, premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad būtent šaukimas į kariuomenę išaugino emigrantų skaičių. Po kelių dienų socialdemokratų lyderis pranešė, kad šauktinių likimas po 2020-ųjų bus Valstybės gynimo tarybos rankose. NSGK vadovo Artūro Paulausko teigimu, šauktinių likimą spręs ne Valstybės gynimo taryba, kurios siūlymai – rekomendaciniai, o parlamentas.

„Turėtų laikytis strateginės komunikacijos linijos“

„Reikia pasakyti atvirai ir nebijoti to pasakyti, kad emigruojančiųjų skaičius labai išaugo, ypač balandžio mėnesį ir kitais mėnesiais, kada prasidėjo šaukimas į Lietuvos kariuomenę. Aš manau, kad tai buvo didžiausias poveikis jaunimui“, – interviu LRT RADIJUI kalbėjo premjeras.

Tačiau emigracijos priežastis nagrinėjantys ekspertai tikina, kad iš šalies išvykstama dėl ekonominės situacijos. Tad nenuostabu, kad po tokių premjero žodžių pasipylė įvairiausių komentarų. Pavyzdžiui, „Ką turim? Vienas aukščiausių valstybės pareigūnų skleidžia nepatikimą (ir nepatikrinamą) informaciją opiausiomis valstybės temomis, viena kurių – valstybės gynimas“ arba „Sausio 13-osios proga premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą įrodė, jog yra unikalus žmogus: kur reikia, tai nuomonės jis neturi, o kur nereikia, tai nuolatos praleidžia progą patylėti“. Dar vienas – „A. Butkevičiaus logika jau net nebestebina, tik vis ramybės neduoda klausimas: kokią dar nesąmonę šis žmogus pasakys?“.

Jau po pusdienio premjeras prabilo kitaip: „Tai nėra pagrindinė priežastis, tai yra viena iš priežasčių.“

Pasak Ryšių su visuomene specialistų sąjungos vadovės Orijanos Mašalės, politikai turėtų labai apgalvoti, ką jie kalba. „Jeigu yra priimamas toks strateginis sprendimas, kaip šauktinių kariuomenės atgaivinimas, tai visi politikai, visi aukščiausi valstybės vadovai turėtų laikytis strateginės komunikacijos linijos – aiškinti visuomenei, kodėl priimtas toks sprendimas, kam jis reikalingas, kokia visuomenei nauda, kodėl žmonės turėtų palaikyti tokią idėją“, – tvirtina O. Mašalė.

Kariuomenės kūrėją ministro pozicija stebina

Pagrindinei valdančiajai partijai – socialdemokratams – šauktinių tema apskritai yra sudėtinga. Kai kurių socialdemokratų nuomonė nesutampa su strategine valstybės pozicija. Jų deleguoto ministro nuomone, privaloma karo tarnyba – nereikalinga. Socialdemokrato J. Oleko pozicija šiuo klausimu nuolat išsiskiria ir su prezidentės, ir su kariuomenės vado, ir su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicija. Krašto apsaugos ministras įsitikinęs priešingai. 

„Tai, kad sutampa. Mes priėmėme sprendimus vienu balsu ir labai puikiai juos įgyvendiname“, – tikina J. Olekas.

Vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų stebisi ministro priešinimusi šauktiniams.

„Labai keista pozicija. Galbūt tam tikru momentu, kai nėra tarptautinio pavojaus, agresijos, politikai ir gali šnekėti, kas užeina ant liežuvio, bet dabar, kai Rusija patvirtino savo naują karinę doktriną, krašto apsaugos ministrui duoti signalą, kad mes gal patiesime raudoną kilimą agresijai... Manyčiau, kad ministras pasielgė daugiau negu neatsakingai. Krašto apsaugos ministras neturi teisės vadovautis vien kažkokiomis emocijomis ar savo nuomone“, – tvirtina Lietuvos kariuomenės kūrėjas Gasparas Genzbigelis.

Ministrui pritaria ir kiti socialdemokratai. Seimui pradėjus svarstyti siūlymą pratęsti šaukimą į kariuomenę ir po 2020-ųjų, Giedrė Purvaneckienė tikino, kad tokio sprendimo parlamentas negali priimti neatsiklausęs liaudies nuomonės, suprask – reikia referendumo, o Birutė Vėsaitė praėjusiais metais siūlė šauktiniais kviesti tik tam tikras žmonių grupes.

„Reikėtų pasižiūrėti į ilgalaikius bedarbius. Aš manyčiau, kad tai yra rezervas, iš kurio galėtume papildyti savo armijos gretas. Dar vienas šaltinis, – galbūt į jį reikia labai atsargiai pasižiūrėti, – tai pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės“, – 2015-ųjų kovo 22 d. kalbėjo B. Vėsaitė.

Tampa įrankiu priešo rankose?

Paskutinę praėjusių metų dieną J. Oleko vadovaujama ministerija išplatino pranešimą, kuriame siūlo šauktinių klausimo po 2020-ųjų iš viso nesvarstyti.

Pataisas teikiantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas laikosi kitos nuomonės: rezervas – per mažas, kariniai daliniai neužpildyti, todėl būtina turėti aiškią kariuomenės reorganizavimo, finansavimo programą, būtina išlaikyti šauktinių kariuomenę. A. Paulausko manymu, galbūt krašto apsaugos ministras tinkamai neįvertina esamos situacijos, galbūt vis dar galvoja kaip 2008-aisiais, kai taip pat vadovaudamas krašto apsaugai inicijavo rezoliuciją, kurioje pasiūlyta pereiti tik prie profesinės karo tarnybos, nes pavojus Lietuvai mažas.

„Jis turėtų bent įvertinti tuos pavojus, kurie šiuo metu yra. Pagaliau įvertinti grėsmes, kurias sukėlė karai šalia Lietuvos. Dar daugiau – jis negali nematyti agresyvios Rusijos pozicijos, kai ji nori dominuoti pasaulyje. Esant tokiam kontekstui, akivaizdu, kad mes turime savo kariuomenę rengti kitais pagrindais, negu tie, kurie buvo paminėti 2008-aisiais toje rezoliucijoje“, – sako A. Paulauskas.

Gynybos ekspertas – dar kategoriškesnis. Pasak jo, kai politikai pradeda kvestionuoti savo pačių priimtus sprendimus arba prieštarauti demokratinės daugumos sprendimams, jie neabejotinai tampa įrankiu priešiškose rankose.

„Šiuo metu būtent Rusijos valdžiai, dabartiniam valdančiajam režimui, nepalanku matyti Baltijos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje stiprėjančią kariuomenę. Todėl visi, kas abejoja būdais, kaip stiprinti kariuomenę, visi, kurie tiesiogiai arba paslėptais būdais kenkia jos finansavimui, perginklavimui, personalo ugdymui, yra labai naudingi Kremliaus režimui“, – įsitikinęs gynybos ekspertas Aleksandras Matonis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...