captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tvarkiečių“ ir „darbiečių“ tarybos nubalsavo už susijungimą

Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ sekmadienį apsisprendė dėl abiejų politinių jėgų susijungimo. Kaip ir buvo galima tikėtis, abiejų partijų prezidiumai ir tarybos pasisakė už politinę santuoką be didesnių ginčų.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ sekmadienį apsisprendė dėl abiejų politinių jėgų susijungimo. Kaip ir buvo galima tikėtis, abiejų partijų prezidiumai ir tarybos pasisakė už politinę santuoką be didesnių ginčų.

Galiausiai abiejų partijų pirmininkai – Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas – surengė bendrą ir gerai surežisuotą spaudos konferenciją Seime.

„Darbiečiai" pritarė vienbalsiai, „tvarkiečiai“ – beveik

Pirmiausiai susirinko abiejų partijų prezidiumai. Pirmieji šią procedūrą baigė „tvarkiečiai“. Kaip DELFI teigė šios partijos lyderis Rolandas Paksas, prezidiumas susijungimui pritarė.

Partijos taryba priėmė analogišką sprendimą – 96 tarybos nariai balsavo už, prieš ir susilaikė – po 3. Belieka sušaukti partijos kongresą, kuris bus paskutinis tuoktuvių su „darbiečiais“ žingsnis.

Darbo partijos prezidiumas ir taryba taip pat palaimino santuoką. Pasak Darbo partijos vedlio Viktoro Uspaskicho, sprendimas taryboje priimtas vienbalsiai.

„Taip, vienbalsiai. Pats stebėjausi“, – sakė V.Uspaskichas, nors Darbo partija kaip tik ir pasižymi, kad sprendimai joje dažnai sutampa su pirmininko siūlymais.

R. Paksas apie Vyriausybės keitimą: „Darbotvarkėje tokio klausimo nėra“

Po šio sprendimo, kai iki galutinio partijų susijungimo liko tik vienas žingsnis. Jungtinė partija pretenduoja į tiek pat balsų Seime, kiek turi šiuo metu didžiausią frakciją turintys socialdemokratai. Tačiau R. Paksas deklaruoja, kad apetitas valdžiai po partijų susijungimo neišaugs.

„Darbotvarkėje tokio klausimo nėra. Ir aš manau, kad politinis stabilumas yra labai sveikintinas dalykas. Tiek mane, tiek mūsų partijos narius žavi dabartinis premjeras“, – žurnalistams po partijos tarybos sprendimo sakė „tvarkiečių“ lyderis.

Pasak jo, galutinis partijų susiliejimas turėtų įvykti jau balandį.

„Jeigu daryti, reikia daryti labai greitai. Aš manau, kad balandžio mėnesį turėtų būti (partijos – DELFI) kongresas“, – sakė R. Paksas.

Pasak jo, partijų susijungimui nepritarusius „tvarkiečių“ tarybos narius bus mėginama perkalbėti.

Ruošiasi dalies partiečių praradimui

„Tvarkos ir teisingumo“ prezidiumas posėdžiauti nutarė už uždarų durų. Tiesa, ir partijos būstinės koridoriuje buvo nesunku išgirsti, kad ne visi prezidiumo nariai jungtuves su „darbiečiais“ pasitinka kupini entuziazmo.

Prezidiumas susijungimui pritarė. Anot R. Pakso, partijos prezidiume vyko diskusijos dėl įvairių partijų susiliejimo aspektų, tačiau nė vienas prezidiumo narys esą nepareiškė nepritarimo sąjungai su „darbiečiais“.

„Visi supranta ėjimo kryptį, kursą, tikslą. Visi tą puikiai suvokia. Matau supratimą ir pritarimą“, – teigė „tvarkiečių“ lyderis.

Pasak jo, prezidiume kelti klausimai dėl susijungimo formos, taip pat – dėl sąjungai su Darbo partija pasirinkto laiko.

„Žmonėms kyla daug klausimų. Bet tam ir yra prezidiumas, tam ir yra taryba – kad į tuos klausimus atsakyti. (...) Maniau, kad emocijų bus daugiau, bet esu labai patenkintas“, – tęsė R. Paksas.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas teigė jau esąs pasiruošęs dalies partiečių praradimui.

„Tai neišvengiamas dalykas. Bet kokiu atveju – vos ne 35 tūkst. žmonių (abiejose partijose – DELFI). Negali būti, kad visi sakytų „taip“. Bus kažkoks procentas žmonių, kurie nesutiks. Įtikinėsime, įkalbinėsime, bet vis vien gali būti, kad nesutiks. Bus žmonių, kurie galbūt pavargę nuo politikos. Bus žmonių, kurie gal bus patraukti kitų. Natūralus procesas. Atsimenu, kažkada jungėsi socialdemokratai su LDDP. 3 tūkst. žmonių išėjo prieštaraudami tam jungimui. Bet po metų ar pusantrų tas skaičius atsistatė. Aš galvoju, kad ir šičia bus kažkas panašaus. Bet norėtųsi, kad nuostoliai būtų minimalūs“, – teigė R. Paksas.

Kol kas atvirai skeptiškumą dėl partijų susijungimo demonstruoja du „Tvarkos ir teisingumo“ parlamentarai. Remigijus Ačas partijos lyderį R. Paksą apkaltino išdavyste – esą jis laikosi įsikibęs partijos vairo ir mainais į galimybę išlaikyti lyderio poziciją stumia pakraštin partiečių ir rinkėjų interesus. Remigijus Žemaitaitis jungtuves kvestionuoja santūriau, laikydamasis pozicijos, kad prieš sprendimą dėl susijungimo reikia atsakyti į aibę neatsakytų klausimų.

R. Ačo personos R. Paksas nelinkęs viešai aptarinėti. „Gerbdamas tuos metus, kuriuos man teko darbuotis su R. Aču, aš nuo bet kokių komentarų jo atžvilgiu susilaikysiu“, – DELFI teigė partijos lyderis, paklaustas, ar tebemato ilgametį bendražygį R. Ačą savo politinės jėgos gretose.

Tuo tarpu Darbo partijoje nepasitenkinimo signalų kol kas nematyti. Jungtuvių nekritikuoja net Artūras Paulauskas, kuriam simpatijų nedemonstruoja ne tik dalis dabartinių bendražygių Darbo partijoje, bet ir nemažas būrys „tvarkiečių“.

Siurprizų tikėtis nereikėjo

„Tvarkiečių“ taryba, kaip ir prezidiumas, posėdžiauti nutarė už uždarų durų. Tiesa, partija pernelyg nesistengė atriboti žurnalistų, ir viešbučio, kuriame vyko posėdis, koridoriuje buvo gana aiškiai girdimi „tvarkiečių“ pasisakymai.

R. Paksas sutiktas ovacijomis. Partijos lyderis bendražygius ragino pritarti susijungimui su „darbiečiais“ ir taip kurti įtakingesnę politinę jėgą.

Jis taip pat akcentavo, kad informacijos apie jungtuves išlaikymas paslaptyje buvo vienas iš sėkmės faktorių.

Galimybė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ taryba nepalaikys susijungimo idėjos, atrodė artima nuliui.

Darbo partiją „tvarkietis“ išvadino „verslo planu“

Tiesa, girdėjosi ir nepritarimo balsų. Vieni „tvarkiečiai“ tarybos posėdyje baiminosi, kad partiją „suvalgys“ V. Uspaskicho bendražygiai, kiti gi atvirai sakė nežinantys, „ar sveikinti, ar užjausti“.

Vienas iš susijungimui oponuojančių „tvarkiečių“ Darbo partija vadino ne ideologine jėga, o „verslo planu“ bei „komercija“.

Kitas susijungimo oponentas ne prasčiau už R. Ačą užsipuolė R. Paksą. Partijos lyderiui skriejo priekaištai dėl esą prasto pasiruošimo Seimo rinkimams, mažėjančio partijos narių skaičiaus.

„Kai visi ruošėsi Seimo rinkimams, pats su žmoną į užsienį važiavai poilsiauti!“ - pakeltu balsu į R. Paksą kreipėsi „tvarkietis“. Jo prakalbą palydėjo bruzdesys ir kuklios susijungimo priešininkų ovacijos.

Aršiausio jungimosi oponento R. Ačo tarybos posėdyje nebuvo.

V. Mazuronis: skubėkim, nes priešingu atveju bėgsime paskui traukinį

Partiečių nerimą dėl jungtuvių malšino „tvarkiečių“ lyderiai.

Valentinas Mazuronis ragino partijos skyrius jau dabar dirbti su tų pačių regionų „darbiečių“ skyriais ir rodyti iniciatyvą bendram darbui. „Jei iniciatyva ateis iš kitos pusės, tada jau mes bėgsime paskui traukinį“, – sakė V. Mazuronis.

Tuo tarpu R. Paksas akcentavo nenorintis pakenkti savo paties sukurtai partijai. Sykiu jis tikino, kad jokių vertybių „tvarkiečiai“ atsisakyti neturi. „Viskas yra mūsų rankose“, – į partiečius apeliavo „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas.

R. Žemaitaitis: ar neprasidės „perku-parduodu“?

Seimo narys R. Žemaitaitis ragino pritarti partijų susijungimui, bet sykiu kvestionavo kai kuriuos šio proceso aspektus.

Jis gyrė R. Paksą už tai, kad šis esą dvejus metus paslaptyje išlaikė derybas su Darbo partija. Tačiau peikė kitus partiečius, kurie esą pradėjo intrigas.

Partijų susijungimą viešai kvestionavęs R. Žemaitaitis tikino, kad kai kurie partiečiai Seime jį šmeižia, skleisdami gandus, kad jis jau kraunasi lagaminus į kitą partiją. Politikas tvirtino girdėjęs apie savo perėjimą pas socdemus ar liberalus, o šeštadienį jam esą skambino vienas iš konservatorių lyderių, klausdamas, ar jis tikrai pereina į šios partijos gretas.

R. Žemaitaitis kėlė retorinį klausimą, ar neprasidės „perku-parduodu“, primindamas, kaip V. Uspaskichas kurioziškai vieną po kitos siūlė kultūros ministro kandidatūrą.

Vis dėlto R. Žemaitaitis teigė esąs už partijų susijungimą, tačiau neslėpė nesąs tikras, ar jungtinė partija politinėje arenoje veiks sėkmingiau nei du atskiri dariniai.

Dalis Darbo partijos nelabai pageidauja R. Pakso vadovavimo

Darbo partijos prezidiumas ir taryba, kiek vėliau nei „tvarkiečiai“, irgi pritarė jungimuisi su partija „Tvarka ir teisingumas“. Už uždarų durų posėdžiavę „darbiečių“ prezidiumas ir taryba nutarė sukurti keturias darbo grupes, kurios sukurs bendrą partijos statutą, programą, apsispręs dėl partijos ženklo, pavadinimo ir kas pirmasis – V. Uspaskichas ar R. Paksas – vadovaus jungtinei partijai.

„Prezidiumas pritarė sukurti keturias darbo grupes dėl susijungimo su „Tvarka ir teisingumu“. Darbo grupės turės sukurti statutą, partijos programą. Bus ir ideologinė grupė, ir grupė, kuri turės spręsti konfliktus – ji turės perkalbėti su visais skyrių pirmininkais, kad nebūtų konfliktų. Tada darbo grupės turės paskelbti suvažiavimo datą“, – po prezidiumo posėdžio teigė V. Uspaskichas.

Tačiau partijos tarybos nariai tarpusavyje svarstė nepritarsią siūlymui, kad pirmuosius dvejus metus jungtinės partijos lyderio postas atitektų nušalintajam prezidentui R. Paksui.

Jų nuomone, dveji metai – ilgas laikotarpis, per kurį Darbo partija gali būti sužlugdyta, užmiršta ir „suvalgyta“ „tvarkiečių“.

Po tarybos posėdžio V. Uspaskichas pasakojo, neva buvo pasiūlymų, kad į jungtinę partiją būtų vienijamasi ne lygiomis sąlygomis, o vertinant dabartinį partijų populiarumą arba turimų Seimo narių skaičių.

Kaip žinoma, Darbo partija yra nepalyginamai populiaresnė ir turi daugiau Seimo narių nei „tvarkiečiai“, tačiau dėl „juodosios buhalterijos“ bylos Darbo partija yra pažeidžiamesnė.

„Buvo pasiūlymų, kad būtų jungiamasi ne pariteto principu, o pagal Seimo narių skaičių, pagal šiandieninį populiarumą, bet tokios funkcijos deleguotos darbo grupėms, tai yra derybų klausimas. Aš pats ne prieš kad būtų pariteto principu“, – svarstė V. Uspaskichas.

Klausiamas apie partijos tarybos narių nuostatas dėl to, kas pirmiau ir kiek laiko turėtų vadovauti jungtinei partijai, teisiamas Darbo partijos lyderis sakė, esą pasiūlymų buvo įvairiausių.

Anot V. Uspaskicho, vieni norėjo, kad jungtinės partijos vadovu būtų tik jis, kiti - kad pirmininku taptų asmuo iš Darbo partijos, bet nebūtinai V. Uspaskichas, treti – kad vyktų pirmininkų rotacija, ketvirti pageidavo, jog pirmininkai turėtų rotuotis, bet kad kadencija nebūtų ilgesnė nei metai ar pusė metų.

„Taip, buvo įvairių dalykų – kad liktų tik V. Uspaskichas, kad pirmininkas būtų tik iš Darbo partijos, trečias pasiūlymas – kad būtų rotacija, ketvirtas – kad pirmos kadencijos rotacija būtų ne ilgesnė nei pusės metų ar metų“, – aiškino politikas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: V. Uspaskicho ir R. Pakso partijų susijungimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...