captcha

Jūsų klausimas priimtas

Miškų įstatymo įkaitais yra tapusios 6 savivaldybės

Savivaldybės, kurių teritorijų miškingumas didesnis nei 50 procentų, skundžiasi miškų įstatymu. Pasak savivaldybių, dėl to jos negali formuoti naujų gyvenamųjų teritorijų, statyti visuomeninės paskirties pastatų.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Savivaldybės, kurių teritorijų miškingumas didesnis nei 50 procentų, skundžiasi miškų įstatymu. Pasak savivaldybių, dėl to jos negali formuoti naujų gyvenamųjų teritorijų, statyti visuomeninės paskirties pastatų.

Varėnos rajonas – vienas miškingiausių šalyje. Pasak jo mero, Varėnoje suformuoti net ir vieną individualų sklypą nėra jokios galimybės. Nes aplink miestą ošia antros kategorijos brandus miškas. Pagal įstatymą, savivaldybė, pageidaujanti pakeisti miško žemės hektarą kitos paskirties naudmenimis, valstybei turi sumokėti apie 80 tūkstančių litų. O tokių pinigų savivaldybė neturi.

„Rengėme bendrąjį planą, daug lėšų skyrėme, bet rezultatas yra nulinis, ir nieko nepakeitėm, jokios perspektyvos nenumatėm. Visi mūsų norai, kad šalia esantys kvartalai būtų praplėsti miškų sąskaita ir ten būtų suformuoti individualiems namas sklypai po 10–15 arų, buvo atmesti. Varėna pasmerkta letarginiam miegui“, – sako Varėnos r. meras Vidas Mikalauskas.

Dėl to, kad aplink miestą nėra laisvos žemės, į miestą sudėtinga pritraukti investicijas. Stringa žemės reforma.

„Savivaldybės yra įpareigotos, kad jos turėtų suformuoti tuos sklypus ir grąžinti žemėtvarkai. Šiandien mes turime apie 30 sklypų, kurių žmonės laukia dešimtmečiais, ir tai dėl netobulo įstatymo“, – tvirtina V. Mikalauskas.

Miško įkaitais yra tapusios 6 savivaldybės, sako savivaldybių asociacijos prezidentas.

„Tai įstatymas, kuris absoliučiai stabdo viską, kalbant apie sklypų formavimą. Ne vieną kartą buvo kreiptąsi ir į Seimą ir į Vyriausybę, kad įstatymas būtų peržiūrėtas, bet valstybinių miškų įstatymas yra kaip tabu“, – teigia Druskininkų meras, savivaldybių asociacijos prezidentas Ričaerdas Malinauskas.

Savivaldybės skundžiasi, kad, pavyzdžiui, norint išplėsti kapinių teritorijas, esančias miškuose, valstybei tenka sumokėti ir šimtus tūkstančių.

„Pinigų jie neturi, reikia eiti į banką, skolintis. Iš vienos biudžeto kišenės perdedame į kitą. Tie pinigai nueitų miško plėtrai, bet savivaldybė turės mokėti palūkanas bankui, tai nėra išeitis. Turime eiti kitu keliu, kad savivaldai būtų suteikta galimybė vykdyti viešą intersą“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Seimui bus siūloma keisti miškų įstatymo tris straipsnius. Jau kovą gali prasidėti svarstymai komitetuose, o balandį tikimasi ir pataisų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...