captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainoje mirė kaltinamasis Sausio 13-osios byloje

Sausio 13-osios bylą besirengiančiam nagrinėti Vilniaus apygardos teismui Generalinė prokuratūra pranešė, kad anksčiau mirė vienas kaltinamųjų šioje byloje.
R. Grigo (BFL) nuotr.
R. Grigo (BFL) nuotr.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė trečiadienį iš Generalinės prokuratūros gavo pranešimą, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba, vykdydama įtariamojo Igorio Bolono, gimusio 1964 metais paiešką, iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro gavo pranešimą, jog vyras mirė prieš dvejus metus – 2014 metų sausio 8 dieną.

Gavus pranešimą jo atžvilgiu byla nutraukta, BNS informavo teismas.

I. Bolonas buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko kuopos vadu.

Pirmasis posėdis Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje numatytas sausio 27 dieną, į jį nekviečiami nei liudytojai, nei nukentėjusieji.

Teismui perduota Sausio 13-osios byla yra didžiausia savo apimtimi, kaltinamųjų skaičiumi nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.

Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Bylą sudaro 702 tomai dokumentų,daugiau kaip 60 tūkstančių lapų, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Didelę dalį dokumentų įstatymų nustatyta tvarka prokuratūrai teko versti į kaltinamiesiems suprantamą rusų kalbą. Kaltinamiesiems atstovaus daugiau nei 40 advokatų.

Byloje yra 64 kaltinamieji, posėdyje dalyvaus tikriausiai tik du, kiti bus teisiami už akių. Užsienyje gyvenantiems kaltinamiesiems teismas per Teisingumo ministeriją išsiuntė šaukimus. Teismas pažadėjo sustabdyti Europos arešto galiojimą, jeigu kaltinamieji praneš, kad patys nuspręs atvykti į teismą Vilniuje ir dalyvauti bylos nagrinėjime.

Teisėjos A. K. Macevičienės teigimu, jau pavyko įteikti šaukimus kaltinamiesiems Maskvoje.

Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Teismų informacinė sistema „Liteko“ skelbia, kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems kaltinamiesiems.

Visi įtariamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis laikomas suimtas.

J.Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12-osios vakarą, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas, gimęs 1968 metais, nuo 2010 metų dėl sveikatos buvo išėjęs į pensiją. Prokurorai teigia, kad J. Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.

G.Ivanovas gyvena Vilniuje, įvykių metu jis buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku.

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis yra sakęs, kad prokurorai neturi pakankamai duomenų, jog atsakomybėn patrauktų tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą. Tyrimo metu jį buvo siekiama apklausti, bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą.

„Buvo siekiama apklausti liudytoju. Tai, kad M.Gorbačiovas šitoje byloje nėra įtariamasis, nėra kaltinamasis, liudija tik tai, kad, šią bylą tyrusių prokurorų nuomone, tų duomenų, kurie mums buvo prieinami, kuriuos mes gavome esant tokiam bendradarbiavimui su Rusija, tiesiog nepakanka“, – žurnalistams yra sakęs D. Raulušaitis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...