captcha

Jūsų klausimas priimtas

Barmeno iš Lietuvos namai – aukščiausias pasaulio dangoraižis

Persijos įlankos pakrantėje esantis Dubajus yra vienas unikaliausių miestų visame pasaulyje. Čia fiksuojamas itin greitas miesto augimo tempas. Pažvelgus į tai, ką matome dabar, sunku patikėti, kad 1968 metais Dubajuje tebuvo 13 automobilių.
Stop kadras
Stop kadras

Šis „Emigrantų“ pasakojimas – apie lietuvį Mantą Zavecką ir apie jo namais tapusį ypatingą statinį – aukščiausią pasaulyje pastatą „Burdž Chalifa“, dar vadinamą Dubajaus arba Chalifa bokštu.

„Prieš dvejus metus sėdėdamas pas tėvus bute per „Google“ žiūrėjau į šitą pastatą: kaip jį statė, kiek pastatydavo aukštų per tam tikrą laikotarpį. Niekada neįsivaizdavau, niekada net negalėjau pagalvoti, kad išvis į Dubajų atvažiuosiu, o kai čia atvažiavau, niekada nebuvo nė minties šiuo pastatu domėtis, nes tai atrodė tolima kaip kosmosas“, – pokalbį pradėjo lietuvis. 

Apsuptas neįtikėtinos prabangos jaunas vaikinas dar ir pats negali patikėti, kur atsidūrė. Šimto šešiasdešimties aukštų dangoraižio viduje yra viešbučių, butų, biurų ir didžiausias pasaulyje prekybos centras „Dubai Mall“, kuriame veikia apie pusantro tūkstančio parduotuvių.

Stop kadras

Pagal dangoraižio projektą 37 pirmuose aukštuose yra prabangaus „Armani“ viešbučio apartamentai, o nuo 43-ojo iki 100-ojo aukšto yra apie 700 išskirtinių butų. Viename jų ir gyvena barmenu dirbantis 23 metų lietuvis.

Atvykus pas Mantą į svečius privalu registruotis, o apsaugai pareikalavus – patikrai atiduoti visus su savimi turimus daiktus. 

Kai galiausiai apsauga patvirtina leidimą įeiti, galima kilti pirmuoju liftu iki 43 aukšto. Ten vėl formalumai – apartamentų administratorė pasiteiraus, kur ir pas ką svečias atvyko, kiek laiko užtruks viešnagė. Jeigu, tarkim, nuspręstumėte nakvoti bokšte – apie tai taip pat reikia informuoti pastato administraciją. 

Po administratorės laukia dar viena kelionė liftu. Ir tik tada, praėjus maždaug penkiolikai minučių, pagaliau galima atverti apartamentų 48-ajame aukšte duris.

Mantas nėra milijonierius ar turtuolių vaikas. Atvirkščiai – visa jo praeitis labai paprasta, vietomis net sunki. Šis vaikinas yra unikalus pavyzdys, kad sunkiai dirbant ir dedant dideles pastangas galima pasiekti bet kokių svajonių. O svarbiausia – per labai trumpą laiką. Mantui užteko ketverių metų.

Darbdavių būstui skiriamus pinigus ir net atlyginimą kartu sudėjus jam vienam išsinuomoti tokio ištaigingo buto nepavyktų. Apartamentus „Burdž Chalifa“ dangoraižyje barmenas nuomojasi su panašius darbus dirbančiais kambariokais. Buto nuoma čia atsieina maždaug 5500 eurų.

Viskas prasidėjo nuo Anglijos, į kurią emigravo sulaukęs pilnametystės. Be patirties, be jokios kvalifikacijos Mantas neturėjo jokio kitos galimybės – tik pradėti nuo paties žemiausio laiptelio. Norėdamas tapti turtingu, ėmėsi juodžiausių darbų.

Didysis lūžis jo gyvenime įvyko perėjus dirbti į eilinį Londono barą. Kaip Mantas pats sako: jis atsidūrė reikiamoje vietoje, reikiamu laiku.

„Baro padėjėjas – valai stiklines, atneši alkoholį, papildai šaldytuvus“, – paaiškino vaikinas. 

Stop kadras

Savo pasišventimu dirbti net ir ekstremaliomis sąlygomis vadovus tiesiog pribloškęs Mantas netrukus iš jų gavo ypatingą pasiūlymą. Kaip tik tuo metu britai ieškojo naujo komandos nario savo barui Dubajuje. Ši pozicija Mantui atrodė turinti daug perspektyvų, todėl daug negalvojęs jis sutiko.

„Žinojau kad tai yra kitokios religijos kraštas, bet apie tai mažiausia galvojau, tiesiog buvo įdomu, kad šitas miestas auga kaip ant mielių, čia viskas didžiausia, geriausia, gražiausia. Norėjau tai pamatyti savo akimis“, – pasakojo jaunas vyras. 

Prieš pusantrų metų į Dubajų atvykęs Mantas iš pradžių gyveno daug kukliau. Tačiau vaikinui čia nuo pat pradžių labai sekėsi – nuolat augo jo uždarbis. Taip paprastas baro darbuotojas tapo pačių turtingiausių šeichų, Dubajuje reziduojančių milijonierių verslininkų ir visame pasaulyje žinomų garsenybių kaimynu. 

Lietuvio darbo vieta papuola į visus Dubajų reklamuojančius leidinius, apie šį barą kuriami net dokumentiniai filmai. Tokioje ypatingoje vietoje be abejo lankosi tokie pat ypatingi ir, žinoma, turtingi svečiai. Mantas jau nesistebi, kai kuriam nors klientui tenka pakloti daugiatūkstantinę baro sąskaitą.

„Visada galima užsisakyt šampano už 5000 eurų. Nesakau, kad dažnai, bet taip būna. Būna ir privatūs apsilankymai, kai visą mūsų restoraną uždaro. Pavyzdžiui, renginį organizuoja tokios kompanijos kaip „Rolex“. Tiesiog mėgsta „pasišlakstyti“ pinigais“, – atskleidė lietuvis. 

Mantas sako, kad apsisprendęs atvykti dirbti į Dubajų tarsi ištraukė laimingą loterijos bilietą. Milžiniškais tempais augančiame mieste nuolat atsidarinėja naujos įstaigos, o joms, žinoma, reikalingas personalas. Keista, tačiau šiuo metu darbuotojų paklausa yra didesnė nei pasiūla. Tad naujokams sudarytos puikios sąlygos derėtis dėl geresnio atlyginimo, kuo ir pasinaudojo Mantas.

Pradedančiojo barmeno atlyginimas, pasak lietuvio, čia siekia 1500 – 2000 eurų. Ir jis auga priklausomai nuo vietos, kurioje dirbi. Žinoma, nemažai prisidurti pavyksta ir iš arbatpinigių, kuriuos čia palieka labai mielai, ypač – kreditinėmis kortelėmis. 

Pasirinkęs darbą Jungtiniuose Arabų Emyratuose bet koks atvykėlis privalo pasiruošti tikrai nelengvam išbandymui. Pinigus čia moka gerus, tačiau kiekvieną centą reikia uždirbti savo prakaitu. Mantas tą pajuto vos tik atvykęs.

„Ilgos darbo valandos, gal įvardinčiau taip, – viena didžiausių problemų. Bet manau, kad vadovai čia tiesiog bando įpiršti tokį gyvenimo stilių, pagal kurį gyvena jie patys – kai dirbi be sustojimo ir negalvoji apie save. Ir visiškai nesvarbu, ar tu sveikai gyveni, ar sveikai maitiniesi – apie tai mažiausiai galvojama. (...) Nelabai prisimenu, kada miegojau ištisas 8 valandas“, – darbo trūkumus vardijo lietuvis.

Lietuvis sako, kad Dubajuje pasiseks kiekvienam aukštojo išsilavinimo net ir neturinčiam tautiečiui. Tiesiog turite atitikti kelis, Manto įvardijamus kriterijus: anglų kalbos mokėjimas, komunikabilumas, savęs pateikimas iš geriausių pusių. Pasak Manto, žmonės turi tavimi susidomėti, patikėti, kad turi kažką tokio, ko neturi kiti. 

Pastatui, kuriame gyvena Mantas priklauso net penkiolika pasaulio rekordų. Pavyzdžiui, aukščiausiai pasaulyje  – 76-ajame aukšte esantis plaukimo baseinas. Taip pat Aukščiausiai žemėje – 158-ame aukšte esanti mečetė. Taip pat greičiausių pasaulyje liftų rekordas – jie šiame dangoraižyje pasiekia 64 kilometrų per valandą greitį.

Bokštas gali savarankiškai pilnai aprūpinti save elektros energija. Dėl to  naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai – ant pastato stogo pastatyta didelė vėjo sukama turbina ir saulės baterijos. Be to, pastate įrengta speciali saulės apsauga ir saulę atspindinčios stiklinės panelės, kurios mažina patalpų įkaitimą, juk Dubajuje temperatūra būna ir iki 50°C.

„Burdž Chalifa“ gyventojų sąrašas yra prilyginamas itin slaptai informacijai. Tad niekas iš pastato administracijos negalėjo patvirtinti fakto, kad Mantas yra vienintelis šiame dangoraižyje įsikūręs lietuvis

„Pasiilgstu Lietuvos, draugų, tėvų. Aišku, atostogų norėčiau nuvažiuot kažkur kitur, bet Lietuvos niekada nepamiršiu – visada smagu grįžti, susitikt draugus, pailsėti nuo to šurmulio, tiesiog ramiai kažkur kaime šašlykų pakepti“, – nostalgiškai kalbėjo Mantas.

Dar kokius dvejus-trejus metus lietuvis planuoja likti Dubajuje, sukaupti kapitalą, o tada jau grįžti ir veiklą tęsti gimtinėje.

„Emigrantai“ per LRT TELEVIZIJĄ – antradieniais 19.30 val. Laidos įrašą galite rasti LRT.lt mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: „Emigrantai“

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...