captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šalta žiema atnešė ne tik grožį: oro tarša Vilniuje net dvigubai viršija normas

Oro tarša kietosiomis dalelėmis pastarosiomis dienomis Vilniuje gerokai viršija normas. Tai nulėmė anticiklonas, atnešęs į Lietuvą šaltus, bet ramius orus. O ir krosnis ar židinius vilniečiai kūrena daugiau, taip teršdami viso miesto orą. 
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Vilniaus Lazdynų gyventojai paskutinėmis metų dienomis priversti kvėpuoti dūmais atsiduodančiu oru. Kaip 15min sakė vienas lazdynietis, jie susirūpinę, ar smogas su nemaloniu kvapu nebus pavojingas žmonėms. 

„Jei tai būtų kaimo glūduma, gal ir norma, o gal egzotika, tačiau čia miesto vidurys. Senamiestyje taip pat jaučiamas ypatingai stiprus, aštrus kvapas. Kas atsakingas, kad stipriai juntamas smogas gyventojų butuose, ypatingai viršutiniuose aukštuose? Namo administratorius tik skėsčioja rankomis, namai seni“, – skundėsi Lazdynų gyventojas.

Panašiai turėtų jaustis ir kitų Vilniaus rajonų žmonės, ypač Žvėryno, Šnipiškių. Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, trečiadienį, gruodžio 30 diena, oro tarša kietosiomis dalelėmis viršijo normą visose keturiose oro kokybės tyrimų stotyse Vilniuje, taip pat Kaune ir Panevėžyje.

Vilniaus Senamiestyje ši oro tarša buvo dvigubai didesnė, nei yra nustatyta norma. Ir tokia ji yra jau ne vieną parą.

Kaip 15min sakė agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė, situaciją nulėmė meteorologinės sąlygos: virš Lietuvos atslinko anticiklonas – pastovi, šalta oro masė.

„Šaltis verčia žmones intensyviau šildytis, daugiau naudoti kuro, į orą patenka daugiau teršalų. O kadangi anticiklone oras stabilus, nesikeičiantis, beveik nejudantis, todėl teršalai ir kaupiasi. Esant tokiems orams dažnai taip būna“, – sakė Z.Šilienė.

Nors didžioji dauguma Vilniaus butų šildoma centralizuotu būdu, vis dėlto krosnys kūrenamos ir sostinėje, ypač Šnipiškėse, Žvėryne, Užupyje, pasitaiko ir Senamiestyje bei jo prieigose.

Šaltis verčia žmones intensyviau šildytis, daugiau naudoti kuro, į orą patenka daugiau teršalų, – sakė Z. Šilienė.

Pasak Z. Šilienės, esant tokiam oro užterštumui jau reikėtų mažiau vėdinti namus, nes kietosiomis dalelėmis užterštas oras, kai viršijama nustatyta paros ribinė vertė, gali pakenkti žmogaus sveikatai.

„Gal tose miesto vietose, kur mažiau ar beveik nėra individualių namų, oras švaresnis ir nieko tokio atsidaryti langą, bet geriau rečiau vėdintis.

Kita vertus, patalpose irgi susidaro teršalų. Net ir žvakių deginimas išskiria truputį kietųjų dalelių, taip pat maisto ruoša ant dujinės viryklės, rūkymas patalpoje užterštumą didina. Jeigu jaučiate, kad patalpoje oras užterštas, reikia vėdinti, be to, per šaltį greičiausia niekas ir nelaiko visą laiką langų atidarytų“, – kalbėjo Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Didžiausias oro užterštumas paprastai fiksuojamas vakarais, kai daugiausia kūrenama, visi grįžta į namus. Naktį vėjas rimsta, tad teršalai nesisklaido. Paryčiais tarša kiek mažėja.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai nei atšilimo, nei stipresnio vėjo nežada. Bus daugiausia giedra, šaltis naktimis stiprės net iki 15–18 laipsnių, o vėjas pūs vos 2–4 m/s stiprumu.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...