captcha

Jūsų klausimas priimtas

2015-ieji aukštojo mokslo srityje – nepadarytų svarbiausių sprendimų metai

Palydėdami 2015-uosius, į praėjusių metų švietimo sistemą galime pažvelgti dvejopai. Svarbiausi sprendimai aukštojo mokslo srityje taip ir nebuvo priimti: „gerai besimokančio piliečio“ sąvoka liko neapibrėžta, Mokslo ir studijų įstatymas nepriimtas, bendrabučių rekonstrukcija sustojo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Tad, deja, šiandien dar negalime vertinti sričių, kurios yra pačios svarbiausios studentams, tikimės, kad joms bus skirta daugiau dėmesio kitais metais“, – viliasi Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas.

Vis dėlto, palydėdami į pabaigą einančius 2015-uosius metus, studentai įvardija penkis svarbiausius šių metų įvykius: švietimo ir mokslo ministro pasikeitimą, doktorantų stipendijų didėjimą, kompensacijų geriausiems už studijas mokantiems studentams didėjimą, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo pabaigą bei Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų priimtą Jerevano komunikatą.

Švietimo ir mokslo ministro pasikeitimas

„Kalbant apie svarbiausius įvykius Lietuvos aukštajame moksle per pastaruosius metus, be jokios abejonės, turime priminti švietimo ir mokslo ministro pasikeitimą“, – vieną svarbiausių besibaigiančių metų įvykių švietimo srityje išskiria LSS vadovas. Birželio 2 d., nuo 2012 m. Seimo rinkimų, švietimo ir mokslo ministro pareigas ėjusį Dainių Pavalkį pakeitė nauja Darbo partijos deleguota ministrė Audronė Pitrėnienė, iki tol ėjusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės pareigas, kurios vėliau atiteko Romualdui Paliukui.

„Verta prisiminti ir tai, kad balandžio mėnesį keitėsi ir viceministras, kuruojantis aukštojo mokslo sritį – vietoj Rimanto Vaitkaus, kuris buvo paskirtas dirbti premjero kanclerio pirmuoju pavaduotoju, pareigas pradėjo eiti Rolandas Zuoza. Tai reiškia, kad likus mažiau nei pusantrų metų iki 2016 m. vyksiančių Seimo rinkimų, aukštojo mokslo politiką pradėjo formuoti trys nauji asmenys“, – į svarbius pokyčius aukštojo mokslo srityje atkreipia dėmesį P. Baltokas.

Anot jo, naujoji ministrė pati pripažino, kad likus šiek tiek daugiau nei metams iki Seimo rinkimų įgyvendinti pokyčius laiko per mažai.

„Studentai tokius ryškius pokyčius Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje vertino skeptiškai, teigdami, kad vieneri metai yra per mažai „prisijaukinti“ švietimo sistemą, o ką jau kalbėti apie pridėtinės vertės ar pokyčių kūrimą“, – sako LSS vadovas.

Didėjo doktorantų stipendijos

Vis dėlto yra šis tas, kuo studentai gali pasidžiaugti – A. Pitrėnienė ėmėsi iniciatyvos ir, įgyvendindama LSS ir Vyriausybės 2014 m. pasirašytą susitarimą dėl stipendijų didinimo ir bendrabučių rekonstrukcijos, net ketvirtadaliu padidino doktorantų stipendijas. „Nuo spalio 1 d. padidintas stipendijas gavo pirmųjų metų doktorantai. Jiems teko 394,25 eur, o vėlesniųjų metų doktorantai gavo po 456 eur“, – teigia LSS vadovas. Iki tol doktorantų stipendijos siekė atitinkamai 315,4 ir 364,8 eur.

Didėjo kompensacijos geriausiems už studijas mokantiems studentams

Po 2014 m. Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad Mokslo ir studijų įstatyme numatyta rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, dauguma universitetų nevykdė studentų rotacijos. LSS duomenimis, dėl susidariusio teisinio vakuumo galimybės pereiti į valstybės finansuojamas vietas neteko apie 300 studentų.

„Vis dėlto džiugu, jog buvo nuspręsta, kad 9,8 proc. geriausių už studijas mokančių studentų gaus kompensacijas. Palyginti su ankstesniais metais, kompensacija žymiai padidėjo ir beveik pasiekė Mokslo ir studijų įstatyme numatytą 10 proc. ribą. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, kompensacijas už mokslą gaus apie 5,6 tūkst. studentų. Kompensavimui šiais metais skirta per 4,8 mln. Eur“, – tokius duomenis pateikia LSS.

Baigtas aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas

2015 m. baigtas 2011 m. pradėtas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas. Studijų kokybės vertinimo centras iš viso įvertino 44 aukštąsias mokyklas: 23 kolegijas ir 21 universitetą.

„Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinimas yra vienas didžiausių įvykių nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Vertinant universitetų veiklą, teigiamai įvertinta 15 universitetų, neigiamai – 8. Vertinant kolegijų veiklą, teigiamai įvertinta 19, neigiamai – 4“, – teigia LSS prezidentas. Anot jo, tai reiškia, kad 74 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų suteikta maksimali 6 metų akreditacija, 26 proc. – 3 metų akreditacija.

Priimtas Jerevano komunikatas

Dar vienas svarbus įvykis Lietuvos aukštajam mokslui – gegužės 14–15 d. Armėnijoje vykęs Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų susitikimas, kuriame priimtas Jerevano komunikatas. Juo ministrai sutarė dėl aukštojo mokslo prioritetų. Iki 2018 m. Jerevano komunikate numatyti valstybių, dalyvaujančių Bolonijos procese, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigojimai aukštojo mokslo srityje.

„Vis dėlto gaila, kad tiek šiame, tiek 2012 m. Bukarešte vykusiame ministrų susitikime Lietuvai atstovavo ne aukštojo mokslo ministrai, bet aukštųjų mokyklų studentų atstovai bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai“, – apgailestauja P. Baltokas. Anot jo, galima pasidžiaugti tik tuo, kad ministrai svarbiausiais prioritetais laiko į studentą orientuotą mokymąsi, socialinę aukštojo mokslo dimensiją, didesnę akademinę laisvę bei geresnį aukštojo mokslo prieinamumą.

Taip pat ministrai, pasak LSS prezidento, siekdami gerinti aukštojo mokslo kokybę, įsipareigojo studentų atstovus pripažinti visateisiais partneriais priimant sprendimus, susijusius su aukštuoju mokslu.

„Komunikatas patvirtina, kad studentų įtraukimas ir akademinė laisvė yra pagrindiniai ir kertiniai aukštojo mokslo principai, kuriais turime sekti. Privalome siekti, jog šios vertybės būtų ne tik deklaratyvios, bet ir realiai veikiančios Lietuvos aukštosiose mokyklose ir visoje aukštojo mokslo sistemoje. Dokumente taip pat akcentuojama greitesnio absolventų integravimosi į darbo rinką svarba“, – sako P. Baltokas.

Anot jo, komunikatas savo tekste koduoja esmines „minkštąsias“ kompetencijas, tokias kaip komunikacijos įgūdžiai, gebėjimas rinkti ir analizuoti informaciją ir pan., kurios pagelbėtų studentams ne tik greitai įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau ir laisviau joje judėti bei turėti didesnes karjeros galimybes. „Dokumentas patvirtina, kad studentų įtraukimas ir akademinė laisvė yra pagrindiniai ir kertiniai aukštojo mokslo principai“, – apibendrina P. Baltokas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...