captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Paškevičius: privačios sveikatos apsaugos įstaigos jaučia nerimą dėl ateities

Privačios sveikatos apsaugos įstaigos, neturėdamos sutarčių su Valstybinėmis ligonių kasomis (VLK) 2013 metams projekto, dirba nebūdamos tikros dėl savo ateities ir negali planuoti jokių didelių investicijų, sako Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Privačios sveikatos apsaugos įstaigos, neturėdamos sutarčių su Valstybinėmis ligonių kasomis (VLK) 2013 metams projekto, dirba nebūdamos tikros dėl savo ateities ir negali planuoti jokių didelių investicijų, sako Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.

Jeigu privačių medicinos įstaigų sutarčių pasirašymo su VLK tvarka keistųsi, greičiausiai būtų kreipiamasi į teismą dėl teisėtų lūkesčių neišpildymo, susitikime su žurnalistais ketvirtadienį sakė jis.

L. Paškevičiaus teigimu, privačios sveikatos apsaugos įstaigos šiuo metu dirba pagal apmokėjimo tvarką, numatytą sutartyse su VLK, kurios galiojo 2012 m., nors nuo šių metų pradžios daugumoje tokių įstaigų šios sutartys nebegalioja.

„Mes dirbame be sutarčių šiais metais. Teikiame paslaugas tikėdamiesi, kad apmokės, vis tiek kažkokie teisėti lūkesčiai, tęstinumas turi būti. Pacientai patys gi ateina. Iki šiol nieko nėra, tai tokia ir nerimastis“, – sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

Esant nerimui dėl ateities, sakė L. Paškevičius, privačios įstaigos negali planuoti ir savo veiklos ateities.

„Praktiškai visi, kurie planavo investicijas į renovacijas, į plėtrą, viską sustabdė. (...) Suplanuotos investicijos yra sustabdytos. Jeigu nėra Ligonių kasų kompensacijų, tada iškart nuostolinga veikla. Net geriau nestatyti nieko naujo“, – sakė jis.

L. Paškevičiaus teigimu, jei kompensacijų tvarka keisis iš esmės, didelė dalis privačių gydymo įstaigų gali nutraukti veiklą, o tai reikštų, kad eilės ir valstybinėse įstaigose išaugtų.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio žodžius, kad sveikatos priežiūros įstaigose atsidėkoti už paslaugos suteikimą yra normalu, L. Paškevičius apibūdino kaip „šokiruojančius“.

„Sveikatos apsaugos sektoriuje neformalūs mokėjimai užkerta kelią sėkmingoms reformoms, kadangi gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai gauna naudos iš korupcijos ir nėra suinteresuoti keisti sistemos“, – sakė jis.

Anot jo, apie dovanas gydytojams galima kalbėti tik tokiu atveju, jei jos būtų griežtai apskaitomos – pacientas, jei norėtų, galėtų atsilyginti gydytojui, bet už tai gautų čekį, būtų skaičiuojami mokesčiai.

„Jeigu būtų visose medicinos įstaigose bendrai kasos aparatai, dovanos gydytojams įtraukiamos atskira eilute, žmonės sužinotų, kiek jų apsauga kainuoja. Nes dabar vaikšto dalis žmonių privatiems „pasikalbėjimams“ su gydytojais ir net nežino, kiek pinigų jų gydymas kainavo valstybei. Žmonės galėtų klausti - o kodėl šitame čekyje nėra pinigų, kuriuos sumokėjau?“ , – teigė L. Paškevičius.

L. Paškevičius taip pat pažymėjo, kad privačios medicinos įstaigos turi pačios pirkti arba nuomotis patalpas ir įrangą, kuomet valstybinėse įstaigose už tai sumoka valstybė. Todėl, anot jo, privačioms įstaigoms konkuruoti kaip tik yra sunkiau.

V. Andriukaičio teiginį, kad privačiose gydymo įstaigose teikiamo gydymo kokybė yra abejotina, privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas apibūdino kaip „juokingą“.

„Pažiūrėkite sąrašus, daug gydytojų dirba ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose. Tai, sakykime, dirbdami Santariškių klinikose jie yra kvalifikuoti, o atėjus į privačią įstaigą jų kvalifikacija sumažėja?“, - retoriškai klausė jis.

L. Paškevičius nesutiko ir su ministro teiginiu, kad privačios įstaigos dirbtinai išpučia atliekamų tyrimų skaičių - anot jo, diagnozių skaičius rodo, kad dauguma jų tikrai yra reikalingi.

„Apie kokį dirbtinai išpūstą tyrimų skaičių galima kalbėti, kai, sausio mėnesio duomenimis, 97 procentai mūsų tyrimų rezultatų nustatė vienokią ar kitokią diagnozę? Gi jūs patys pagalvokite, einate pas gydytoją ne tada, kai esate sveiki“, – tvirtino jis. L. Paškevičius apgailestavo, kad V. Andriukaitis iki šiol nesutiko susitikti su Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovais, nors į ministrą raštu prašant susitikimo aptarti sveikatos apsaugos reformą esą buvo kreiptasi dar sausio 14 d.

Kitą savaitę, pasak Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento, numatomas susitikimas su Premjeru Algirdu Butkevičiumi.

„Vyks Premjero susitikimas tiek su biudžetinėmis, tiek su privačiomis įstaigomis. Žiūrėsim iš esmės, kokia ta situacija. Šiaip, kiek man teko bendrauti su Premjeru, jis paliko ekonomiškai modernaus žmogaus, kuris supranta apie ką eina kalba, įspūdį“, – sakė L. Paškevičius.

Jis sakė susidaręs įspūdį, kad tarp pačių socialdemokratų nėra vieningo požiūrio į tai, kokia turėtų būti sveikatos apsaugos sistema.

ELTA primena, kad Seimas sausį nepritarė V. Andriukaičio teiktoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtų buvusios pakeistos sutarčių tarp Ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudarymo sąlygos.

Prieš balsavo ne tik didžioji dalis opozicijos, bet ir dalis valdančiąją koaliciją sudarančių partijų atstovų.

Premjeras A. Butkevičius yra sakęs, kad V. Andriukaitis įstatymo projektą, kuriuo būtų pakeista privačių gydymo įstaigų finansavimo tvarka, Seimui pateikė per daug skubotai, tačiau tai yra viena būsimos pertvarkos sveikatos apsaugos sistemoje dalių.

„Tai yra viena priemonė, išimta iš sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos bendro plano“, – sakė Premjeras, paklaustas, ar pritaria V. Andriukaičio teiktam įstatymo projektui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė idėją, kad Ligonių kasų pinigai neturėtų būti skiriami privačioms įstaigoms, apibūdino kaip „šiek tiek juokingą“ ir sakė, kad tai būtų grįžimas į sovietinius laikus.

Lietuvos pacientų organizacijų vienijančios atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė ir gydytojai teigė esą įsitikinę, kad V. Andriukaitis privalo paisyti šalies pacientų teisės savo nuožiūra rinktis gydymo įstaigas. Pasak V. Augustinienės, dėl ministro planų gali nukentėti ir pacientai, ir gydytojai.

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas vasario 7 d., kalbėdamas apie sveikatos apsaugos reformos gaires, sakė, kad apie tai reikia diskutuoti, tačiau jokių staigių sprendimų nebus.

Pats V. Andriukaitis yra sakęs, kad, jo siūlomų reformų centre yra būtent pacientas, todėl žmonės neturėtų kreipti dėmesio į gąsdinimus, esą gali negauti reikiamos pagalbos.

„Sistemą būtina pertvarkyti. Reikia visur įvesti normalias procedūras, taisykles, standartus, sutvarkyti valdymą, vadybą. Visiškai nesvarbu, ar gydymo įstaiga privati ar valstybinė, ligonis abiem atvejais turi jaustis oriai, saugiai, gauti geros kokybės paslaugas ir nejausti diskriminacijos. O šiandien ji yra, kai vienas žaibiškai gali prisidaryti tyrimų pilną kišenę pagal savo piniginės storį, o kitam tenka laukti kelis mėnesius“, – sakė V. Andriukaitis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...