captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorų tūpsnis nelegalioms statyboms: draustinio ribos bus perbraižytos

Ketvirtadienį prokurorai tarė paskutinį savo žodį dėl Kauno rajone, Kamšos draustinyje, nelegaliai išdygusių 14 namų. Po jų sprendimo niekas nesikeičia: namai draustinyje stovės kaip stovėję. Prokurorai nesikreips į teismą ir negins viešojo intereso bei nesiūlys nugriauti nelegaliai draustinyje atsiradusių namų. Vietoje to, jie siūlo patraukti draustinio ribą.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kauno marių regioninio parko teritorijoje esančiame Kamšos draustinyje per keletą metų pastatyta 14 gyvenamųjų namų ir planuojami dar 6. Draustinyje tokios statybos negalėjo vykti ir tie namai čia stovi nelegaliai. Tačiau kur kas įdomiau yra tai, kad nepaisant to, statybas palaimino Kauno rajono savivaldybė, išdavusi statybos leidimus.

Tyrimą dėl statybų draustinyje pirmą kartą atliko Kauno apygardos prokuratūra. Atvejį tyrę prokurorai nusprendė nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą ir pavedė Aplinkos ministerijai patikslinti draustinio ribą. Kadangi visi namai stovi ant draustinio ribos, buvo siūloma ją tiesiog patraukti.

Šį sprendimą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jį apskundė.

Ketvirtadienį sprendimą dėl namų Kamšos draustinyje priėmė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius. Anot Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, nuspręsta nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir paliktas galioti senas nutarimas. Jos teigimu, reiškia, kad namai draustinyje liks ir žala padaryta ir vis dar daroma gamtai nebus pašalinta.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė GRYNAS.lt anksčiau teigė, kad Aplinkos ministerija turi įrodyti, jog draustinis saugo vertybes. Prokurorės nuomone, griauti nelegalių statybų nėra reikalo. Vietoje to, ji įspėjo savivaldybę, kad ji dalindama statybų leidimus, daugiau nepažeidinėtų galiojančių įstatymų.

„Esame pavedę Aplinkos ministerijai įvertinti vertingąsias savybes ir įpareigojome savivaldybę, kad kai spręs klausimą dėl kitų sklypų statybų, nepažeidinėtų įstatymų. Mes atsisakėme griauti pastatus ir šiam momentui jie ten liks. Reikia pasverti, kas yra pažeista statant namus, mes pritrūkome duomenų, kas toje teritorijoje buvo naudinga ir kokios vertybės ten sunaikintos. Aplinkos ministerija turi spręsti, ką daryti su šia teritorija. Mes manome, kad 14 namų griauti yra neadekvatu“, – spalio 22 dieną GRYNAS.lt teigė S. Gradzevičienė.

Ministras tik skėsčioja rankomis

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ketvirtadienį GRYNAS.lt teigė, kad dabar didesnis viešasis interesas yra namų negriovimas.

„Šiuo būdu iš mūsų yra atimta galimybė ginti viešąjį interesą, žinoma, jį reikėjo ginti anksčiau ir dabar galbūt viešasis interesas palikti tuos pastatus nenugriautus yra didesnis, aš čia filosofuoju. Yra prokuratūros sprendimas ir tiek. Jau jis vieną kartą toks buvo, mes jį buvome apskundę“, – sakė K. Trečiokas.

Paklaustas, kuris viešasis interesas – išsaugoti gamtą, ar palikti žmonių namus ten yra didesnis, ministras teigė, kad reikia įvertinti viską: „Ten yra tam tikrų kolizijų, planai vienas kito neatitiko: leidimus išdavė žiūrėdami į vieną, po to draustinio ribas perkėlė į kitą planą žiūrėdami. Įžvelgiu broko ir aplinkosaugininkų, tačiau daugiausiai kaltės matyčiau savivaldybės, kai išdavė leidimus, tikrai turėjo įsitikinti. Bet nu ką jau dabar? Aišku, kad ateityje reikės griežtai vertinti tokius dalykus ir nelaukti, kol kažkas kažką pastatė.“

Pasak ministro, dabar reikės patraukti draustinio ribą: „Ten dar reikia įsitikinti dėl ribų, kadangi kai paprastą brėžinį suskaitmenino, išėjo prasikeitimas. Jeigu namai dabar yra draustinio riboje, tikrai taip neturi būti, reikės ją patikslinti.“

Prokurorų veiksmuose įžvelgia nusikaltimą

Buvęs Aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis GRYNAS.lt teigė, kad prokurorai, priėmę tokį sprendimą, patys, jo nuomone, daro nusikaltimą.

„Aišku, kad tokį sprendimą vertinu blogai. Prokuratūros atsisakymas ginti viešąjį interesą yra iš esmės siuntimas signalo įstatymų pažeidėjams, kad jūs greitai pasistatykite brangius ir didelius namus, o tada mes skėsčiosime rankomis ir sakysime, kad nieko padaryti negalime, nugriauti juos brangiau. Mano manymu, čia įstatymo paniekinimas arba paneigimas. Mano supratimu, toks prokuroras arba tokie valdininkai patys daro nusikaltimą“, – teigė V. Mazuronis.

Politiko teigimu, toks sprendimas gali būti labai pavojingas: „Kokį signalą mes siunčiame: jūs ir toliau pažeidinėkite įstatymus, jeigu būsite gudresni, visus aplink aptildysite ir staigiai pasistatysite ir dar iš brangių medžiagų ir įsirengsite. Tai mes visi kelsime rankas ir sakysime: ką dabar padarysi?“

P. Saudargą piktina aplinkos ministro pozicija

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas GRYNAS.lt teigė, kad Aplinkos ministerijos noras nusileisti jį stebina.

„Man atrodo, kad šį klausimą vis tiek turėtų kelti Aplinkos ministerija. Būtent ji turi nustatyti, kad yra žala gamtai. Prokuratūra gali tik laikytis jų rekomendacijų. Ne prokuratūra nustato draustinio ribas ir skaičiuoja žalą gamtai, ji tik įvertina faktus. Aplinkos ministerija nustato aplinkosauginius reikalavimus mūsų teisėsaugos organams, ji nustato įstatymo raidę. Ir jeigu ta raidė yra išvėpusi, prokuratūra veikia pagal tą išvėpusią raidę“, – kalbėjo P. Saudargas.

Seimo narys kritikavo ir aplinkos ministrą: „Kaip visada čia ne pirmas atvejis. Žinau, kad jau kadencija į pabaigą, bet ar čia kas keisis, sunku pasakyti. Turbūt ir pragyvensime su šita valdžia ir šiuo požiūriu iki rinkimų. Čia yra prisitaikymas prie situacijos.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...