captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologė: R. Pakso nedalyvavimas rinkimuose gali sunaikinti „Tvarką ir teisingumą“

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko Rolando Pakso tolesnis nedalyvavimas Seimo ir prezidento rinkimuose bei buvusio „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio tapimas Darbo partijos pirmininku gali sunaikinti „Tvarką ir teisingumą“, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Ir taip nebuvo labai didelių prielaidų tos partijos sėkmei, o dabar V. Mazuronio perėjimas kitur ir neleidimas kandidatuoti R. Paksui gali iki galo pribaigti tą partiją“, - BNS antradienį sakė politologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Tvarka ir teisingumas“ apskritai susiduria su „bendra balsų rinkimuose kritimo tendencija“ ir „neranda savo aiškios nišos, išskyrus R. Pakso apkaltos istoriją“, o šią istoriją aiškiai prisimena ir R. Pakso pusę joje palaiko nedidelė rinkėjų dalis.

A. Ramonaitė sakė, kad R. Pakso dalyvavimas rinkimuose su „Tvarka ir teisingumu“ būtų naujas impulsas partijai atsigauti, ypač turint omenyje, jog „tvarkiečius“ šių metų pradžioje paliko vienas jų lyderių Valentinas Mazuronis, vėliau tapęs Darbo partijos pirmininku.

Taip „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija tapo dėl panašaus elektorato besivaržančios partijos, tačiau „darbiečiai“ turi stipresnę organizacinę struktūrą ir apskritai platesnį elektoratą, teigė profesorė.

Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi šiam politikui vartus kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras Gražulis išdavyste apkaltino koalicijos partnerius „darbiečius“. Mat iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant dalyvavo 14 parlamentarų.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys tikino, kad frakcijos nariai nebuvo gavę specialaus nurodymo nedalyvauti balsuojant. K. Daukšio teigimu, kiekvienas nebalsavęs parlamentaras turėjo savo sumetimų.

Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R. Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji "sustiprintos priežiūros procedūra".

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...