captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo sprendimas – V. Mazuronio kerštas R. Paksui?

Per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintas „tvarkietis“ europarlamentaras Rolandas Paksas ir toliau negalės kandidatuoti į Seimą ir prezidentus.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų atvėrusi šiam politikui vartus kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Už ją balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 11, 13 susilaikė. Pataisos nepalaikė arba balsuodami susilaikė keturi liberalai, 19 konservatorių ir vienas Mišrios Seimo narių grupės narys.

Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R. Paksas: tai – spjūvis demokratijai

R. Paksas Seimo sprendimą vadina spjūviu demokratijai, tačiau yra tikras, jos Konstitucija dar bus pakeista.

„Apmaudu, kad politikai, kurie visą laiką kalbėjo, kad žmonėms reikia palikti spręsti, ar politikas gali kažką daryti, ar negali, pakeičia savo nuomonę ir pakeičia savo sprendimą. Apmaudu, kad tokie žmonės yra politikoje. O jeigu griežčiau pasakius, mano supratimu, tai yra spjūvis demokratijai“, – BNS antradienį sakė R. Paksas.

„Be tokiu atveju, kur aš bebūčiau, ar aš būčiau politikoje, ar aš būčiau ne politikoje, anksčiau ar vėliau šitas sprendimas bus priimtas. Nes tai įpareigoja ir Jungtinės Tautos, ir Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas. Lietuva neš sankcijas, mokės pinigus, galbūt jai bus atimta balsavimo teisė Europos Taryboje ar kitose institucijose, tačiau bet kokiu atveju tas sprendimas bus priimtas“, – įsitikinęs europarlamentaras.

P. Gražulis kaltina „darbiečius“

Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras Gražulis išdavyste apkaltino koalicijos partnerius „darbiečius“. Mat iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant dalyvavo 14 parlamentarų.

„Šiandien ta išdavystė Darbo partijos man yra sunki. Visa „dūšia“ taip įsitikinau ir gyniau, nes mačiau, kad jūsų byloje yra politikavimas. Ta pati apkalta jums kaip ir Paksui, tiesos nebuvo, viena politika. Jūs šiandien išdavėte, jūs šiandien išdavėte skaudžiai, (...) ar jūs turite nors lašelį sąžinės?“ – sakė P. Gražulis.

Jo frakcijos kolega Valdas Vasiliauskas „darbiečius“ išvadino judais.

„Šis balsavimas tai buvo Judo pabučiavimas. Kalbu apie čia sėdinčius ne vieną Seimo narį. O kas nori pamatyti Judo veidą, pažiūrėkite kiekvienoje autobusų stotelėje. Judas gali tai, ko negali visi padorūs žmonės“, – tvirtino „tvarkietis“.

Nurodymą nebalsuoti davė V. Mazuronis

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Seime žurnalistams sakė, kad nurodymą daliai „darbiečių“ nedalyvauti balsuojant dėl Konstitucijos pataisos davė būtent V. Mazuronis.

Vilniaus autobusų stotelėse kabo Darbo partijos reklaminiai plakatai su jų lyderio europarlamentaro Valentino Mazuronio atvaizdu. V.Mazuronis anksčiau buvo „Tvarkos ir teisingumo“ narys, bet dėl nesutarimų su R. Paksu paliko partiją.

„Labai negražiai pasielgta. Manau, kad toks balsavimas įvyko dėl to, kad dabartinis jų partijos pirmininkas davė nurodymus, kiek aš turiu informacijos iš Darbo partijos frakcijos kai kurių narių, kad dalis Seimo narių neateitų į balsavimą“, – sakė A. Butkevičius.

Anot jo, bet kokiu atveju Lietuva turės ieškoti išeities iš šitos problemos, mat gresia didelės baudos už Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdymą.

„Manau, kad Lietuva kitais metais tikriausiai jau privalės mokėti baudas, nes tokio sprendimo demokratinėse šalyse negalima priimti visam laikui – neleisti dalyvauti politikoje, rinkimuose, nes mes esame demokratinė teisinė valstybė, ir tokie apribojimai tokioms valstybėms netinka“, – teigė premjeras.

K. Daukšys: nurodymo, kaip balsuoti, nebuvo

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė taip pat sakė, kad prieš Lietuvą dėl R. Pakso pradedama pažeidimų procedūra.

„Gruodžio 8 dieną pradedama procedūra prieš Lietuvą, taigi, procesas prasideda. Mes kartais užsižaidžiame savo vidinėse simpatijose-antipatijose, bet pamirštame mūsų pagrindinį klausimą – teisinį“, – kalbėjo ji.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys tikino, kad frakcijos nariai nebuvo gavę specialaus nurodymo nedalyvauti balsuojant.

„Jie (frakcijos nariai) atėjo arba neatėjo savo nuožiūra – kas kaip norėjo“, – tvirtino jis.

K. Daukšio teigimu, kiekvienas nebalsavęs parlamentaras turėjo savo sumetimų.

„Įvairūs argumentai, tai yra asmeniniai žmonių apsisprendimai. Pavyzdžiui, Artūro Paulausko vieni, kitų – kiti. Kiti komandiruotėse, treti – dar kažkur kitur“, – sakė seniūnas.

A. Anušauskas teiravosi, kiek kartų galima sulaužyti priesaiką

„Tvarkiečiai“ siekė pakeisti 56 Konstitucijos straipsnį ir nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų“.

Minėta pataisa, ją priėmus, būtų atvėrusi kelią R.Paksui dalyvauti ne tik Seimo rinkimuose, bet ir kovoti dėl prezidento posto. Mat Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Būtent tai labiausiai kliuvo opozicijoje esantiems konservatoriams. Pasak opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, Strasbūro teismas yra pasisakęs tik dėl R.Pakso teisės kandidatuoti į Seimą, bet ne į prezidentus.

Konservatorius Arvydas Anušauskas teiravosi, kiek kartų žmogus galės duoti priesaiką ir ją sulaužyti.

„Suskaičiavau, kad per sąmoningą žmogaus gyvenimą bus galima penkis kartus prisiekti, penkis kartus sulaužyti priesaiką ir sugrįžti į aukštas pareigas. (...) Priesaikos institutą paverčiame korta, kurią galima išmainyti į ką nors naudingesnio“, – teigė jis.

Kandidatuoti negali nuo 2004-ųjų

Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.

R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...