captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tvarkiečiai“ sukilo: R. Ačas dėl santuokos su „darbiečiais“ užsipuolė R. Paksą

„Tvarkos ir teisingumo“ partijoje užvirė kivirčai dėl jungimosi su „darbiečiais“. Rolandas Paksas sulaukė antausio iš artimo bendražygio – buvęs Raseinių meras, Seimo narys Remigijus Ačas užsipuolė partijos lyderį.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijoje užvirė kivirčai dėl jungimosi su „darbiečiais“. Rolandas Paksas sulaukė antausio iš artimo bendražygio – buvęs Raseinių meras, Seimo narys Remigijus Ačas užsipuolė partijos lyderį.

Partijų jungimąsi R. Ačas pavadino „rinkėjų išdavyste vardan posto“.

„Partijų jungimasis demokratine ir politinės brandos prasme – sveikintinas, tačiau šioje situacijoje, nežinau, ar jau sveikinti partijų lyderius ir jų įkaitais paverstus tūkstančius partiečių, ar užjausti“, – teigia „tvarkiečių“ Raseinių skyriui vadovaujantis R. Ačas.

Partijos lyderio R. Pakso ketinimus vienytis su „darbiečiais“ jis laiko savo politinės jėgos žudymu. Esą taip R. Paksas desperatiškai mėgina išsaugoti partijos lyderio poziciją.

„Pastaruoju metu visiems aišku, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ vedama į mirtį. Nuolat blogėjantys rinkimų rezultatai, pasitraukiantys protingi žmonės ir jų vietas užimantys klusnūs vykdytojai rodo, kad šitaip partiją vedančiam lyderiui artėja liepto galas, – sako R. Ačas. – Esu įsitikinęs, kad kraštutinio žingsnio – jungimosi – R. Paksas ėmėsi norėdamas išlikti pirmininku. Pabrėžiu: bet kokios partijos pirmininku. Tačiau naivu manyti, kad šią „karūną" dabartinis Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas išlaikys ilgiau kaip metus. Nes V. Uspaskichas nepalyginamai iniciatyvesnis lyderis, ir tokių kaip R. Paksas „ant sprando“ jam nereikia”.

„Tvarkiečių“ Raseinių skyrius, anot R. Ačo, apie jungtuves net nebuvo informuotas.

R. Žemaitaitis: per daug neatsakytų klausimų

Yra ir daugiau tokia politine perspektyva nesužavėtų „tvarkiečių“. Vienas iš jų – buvęs kandidatas į vidaus reikalų ministrus Remigijus Žemaitaitis.

„Yra daug dar klausimų, į kuriuos turime atsakyti. Vakar ilgai šnekėjomės su Rolandu Paksu, kėlėme klausimus. Koks bus partijoje valdymas? Kaip programines nuostatas įgyvendinsime? Trečias svarbus dalykas – Vyriausybės darbas. Ar tikra jisai nesutriks, be jokių pasikeitimų, be jokių turbulencijų? Ir turi būti atsakyta, ar partijos prisijungia viena prie kitos sujungimo būdu, ar tiesiog visiškai naujas darinys, nauja politinė partija įkuriama visiškai naujai. Reiškia, „Tvarkos ir teisingumo“ visi nariai turi įstoti į naują partiją, Darbo partijos nariai – irgi. Ir kaip su rajonų skyrių apjungimu? Ir Vilniaus klausimas, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, kur, tarkim, mūsų atstovai yra opozicijoje, jų valdančiojoje daugumoje. Kaip tai bus sprendžiama?“ – neatsakytus klausimus DELFI vardijo R. Žemaitaitis.

Jis neslėpė esantis ne vienintelis dėl partijų susijungimo abejojantis Seimo „tvarkietis“. Tačiau galimybės atskilti nuo naujosios politinės jėgos jie esą kol kas nesvarsto. „Jeigu tuos klausimus atsakome, nematau jokios problemos – galime tikrai jungtis“, – reziumavo R. Žemaitaitis.

Derėjosi ne tik su „darbiečiais“

Darbo partija – ne vienintelė politinė jėga, kuriai vienytis siūlė „Tvarka ir teisingumas“. Be to, derybos dėl „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ susijungimo vyko jau seniai. Tai DELFI patvirtino Seimo vicepirmininkas, „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

K. Komskio teigimu, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjunga – ne spontaniška idėja. Partijos derasi jau kurį laiką.

„Reikia pripažinti, kad tas jungimasis nėra toks spontaniškas, kaip mėgina pavaizduoti viena ar kita žiniasklaida. Vyksta gana seniai tos derybos. Aišku, ne tik su Darbo partija“, – DELFI teigė Seimo vicepirmininkas.

Pasak jo, „tvarkiečiai“ dėl susijungimo derėjosi su dar dviem politinėmis jėgomis – Liberalų ir centro sąjunga bei Krikščionių partija.

„Aišku, neišėjo prieš rinkimus – daugiau kandidatų, daugiau norų. (...) Šiai dienai (derybos – DELFI) iš jų pusės yra pristabdytos. Dabartiniu metu vyksta derybos su pavieniais liberalcentristais, su pavieniais skyriais. Ir yra tikrai ne vienas perėjęs pas mus“, - tęsė K. Komskis. Anot jo, liberalcentristams jungtis siūlyta po Seimo rinkimų, „krikščionims“ – ir prieš, ir po.

„Darbiečių“ ir „tvarkiečių“ jungtuvės Seimo vicepirmininko K. Komskiui atrodo kaip geras scenarijus abiem partijoms. „Matau daugiau teigiamų dalykų negu neigiamų“, - sakė K. Komskis, pridurdamas, kad abi partijos dabar yra valdančiojoje daugumoje, tad „Olimpo viršūnėje daug lengviau ir daug smagiau jungtis“.

Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius DELFI nurodė apskritai nesiderėjęs su „tvarkiečiais“. Tačiau jis taip pat regi savo partiją didesniame politiniame darinyje – esą nei socdemai, nei konservatoriai simpatijų nekelia, o „krikščionys“ nori jungtis prie centro-dešinės politinio bloko. Galimybės papildyti „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ sąjungą G. Vagnorius teigė dar nesvarstęs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: V. Uspaskicho ir R. Pakso partijų susijungimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...