captcha

Jūsų klausimas priimtas

VRK toliau aiškinasi, ar Vilniaus „darbiečiai“ galėjo rinkimams skirti dideles sumas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) toliau aiškinasi trijų savivaldos rinkimams dideles sumas skyrusių Vilniaus „darbiečių“ galimybes aukoti kampanijai, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsakė abejones dėl tokio finansavimo skaidrumo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Iš viso VRK po rinkimų VMI perdavė informaciją apie 11 asmenų, kurie Darbo partijos kandidatų sąrašui Vilniuje aukojo po daugiau kaip 5 tūkst. 792 eurų (arba tuometinių 20 tūkst. litų) kilus įtarimams, kad šiems aukojusiems asmenims galėjo neužtekti pajamų aukoms suteikti. Taip pat buvo prašyta patikrinti dar 29 asmenis, kurie savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams pervedė po daugiau kaip 2 tūkst. 896 eurų (arba 10 tūkst. litų).

VMI vasarą komisijai atsakė, kad iš pateiktos medžiagos patikrinimui buvo atrinkti keturi asmenys, nes kiti turėjo pajamų aukoms suteikti, o po operatyvinio patikrinimo nustatė požymius, kad trys jų, Benas Cechanavičius, Sergejus Petuchas ir Vitalis Paradnevičius, galimai neturėjo nuosavų lėšų aukoms suteikti ir jų vardu galėjo būti pasinaudota suteikiant lėšas politinei kampanijai finansuoti iš nežinomų finansinių šaltinių.

Patikrinimų metu surinkta medžiaga buvo perduota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kuri nusprendė tyrimų nepradėti, tad abejones dėl finansų toliau aiškinasi VRK, kuri praeitą savaitę dėl VMI išsakytų abejonių išsiuntė paklausimą Darbo partijai. Atsakymą partija turi pateikti iki gruodžio 15 dienos.

VRK turi ir VMI pateiktus kandidatų paaiškinimus, pvz., buvęs jaunimo organizacijos „Darbas“ vadovas B. Cechanavičius nurodė, kad buvo išlaikomas tėvų, o senelių dovanotas jam pinigines lėšas kaupdavo ir santaupas grynais pinigais (2 tūkst. 896 eurų arba 10 tūkst. litų tuometine valiuta) įnešęs į banko sąskaitą paaukojo savivaldybių tarybų rinkiminei kampanijai.

Kaip teigiama pažymoje, operatyvinio patikrinimo metu B. Cechanavičius nepateikė jokių rašytinių dovanojimo sutarčių ar kitų dokumentų, kuriais būtų pagrindęs savo gautas pajamas, todėl „darytina išvada, kad B. Cechanavičius galimai politinei kampanijai finansuoti 2014 metais galėjo paaukoti pinigines lėšas, gautas iš trečiųjų asmenų (šaltinių)“.

S. Petuchas VMI paaiškino iš kito asmens gavęs daugiau kaip 17 tūkst. eurų (60 tūkst. litų) paskolą, iš kurios 13,5 tūkst. eurų (46,8 tūkst. litų) paaukojęs rinkimų kampanijai.

VMI daro išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad „S. Petuchas gaudamas nedideles pajamas paaukojo politinei kampanijai tariamai pasiskolintus 46 800 litų, daroma prielaida, kad teikiant minėtas aukas buvo pasinaudota tik S. Petucho vardu“.

Iš V. Paradkevičiaus VMI gavo paaiškinimą, kad kampanijai paaukotus 5 tūkst. 792 eurų (20 tūkst. litų tuometine valiuta) jis pervedęs iš bendrovės „Re formus“, kurioje jis dirbo ir buvo vienas iš akcininkų, grąžintų paskolų, bet dėl jo inspekcija irgi daro išvadą, kad „V. Paradnevičius galimai politinei kampanijai finansuoti 2014 metais galėjo paaukoti lėšas, gautas ir trečiųjų asmenų (šaltinių)“.

Per savivaldos rinkimų kampaniją opozicijos politikams kilo įtarimų, kad neadekvačiai dideles sumas, kurios sunkiai paaiškinamos gaunamomis pajamomis, savo politinėms kampanijoms aukojo „darbiečių“ kandidatai. Konservatoriai dėl dideles sumas aukojusių sostinės „darbiečių“ siekė pradėti parlamentinį tyrimą, bet nesėkmingai.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...