captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusiška propaganda: finansavimo Lietuvoje schemos

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, šią savaitę duodamas interviu „The Washington Times“ sakė, Rusija su Lietuva ir kitomis buvusiomis SSRS valstybėmis kariauja galingą propagandinį karą, o NATO į tai neatsako efektyviai bei adekvačiai ir pralaimi. Pasak ministro, deramas atsakas galėtų būti tokių stočių, kaip „Laisvosios Europos radijas“ ar „Amerikos balsas“, finansavimo didinimas. Tuo metu Maskvos pinigai, skirti propagandai, atiteka į Lietuvoje registruotų leidinių sąskaitas. Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui parodė schemas. Pinigai, regis, netgi labai nemaži. Tiesa, yra ir gera žinia. Baltijos šalyse kuriasi ir informavimu, o ne propaganda besivadovaujanti žiniasklaida.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Antradienį Radijo ir televizijos komisija įpareigojo visas šalies kabelines televizijas papildomai apmokestinti „RTR Planeta“ transliavimą. Tai jau antras kartas šiemet, kai ši televizija sulaukia sankcijų. Ekspertų vertinimu, lapkričio 29 d. laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ raginta karine jėga susidoroti su Turkija, nes ši numušė rusų karinį lėktuvą.

„Už vieną lakūną jūsų šimtą paguldysim žemėn, ir visas Turkijos oro bazes – susprogdinti“, – sakė Rusijos Dūmos vicepirmininkas Vladimiras Žirinovskij.

Tuo metu Latvijoje registruotas žiniasklaidos holdingas „Baltijas Mediju Alianse“ paskelbė, kad nuo kitų metų pradžios per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ nebetransliuos Lietuvos rusakalbiams skirtų žinių. Holdingo vadovybė apkaltino Lietuvos valdžią, esą jos valdžios žiniasklaidos politika turi labai mažai ką bendro su europietiškomis vertybėmis.

Spalio pabaigoje „Znad Wilii“ žurnalistai vienoje Vilniaus kavinių užtiko vakarieniaujančius „Pervij Baltijskij“ (PBK) vadovą Antoną Blinovą su Lenkų rinkimų akcijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu. Toje pat kompanijoje – ir V. Tomaševskio padėjėja Europos Parlamente bei buvusi A. Blinovo pavaldinė Romualda Poševeckaja. Kartu – R. Poševeckajos sutuoktinis Sergejus Perepelica, kuris yra šios televizijos žinių redaktorius.

Žurnalistų užkluptas V. Tomaševskis aiškino, kad jį su „Pervyj Baltijskij“ kanalu „sieja daug kas“, tačiau neatskleidė, ką aptarinėjo. Pasak žiniasklaidos, per savivaldos rinkimus LLRA už agitaciją žiniasklaidoje išleido 146 tūkstančius eurų, didžiąją jų dalį gavo būtent PBK.

Kovą Valstybės saugumo departamentas ataskaitoje apie grėsmes Lietuvai pranešė, kad rusiškos žiniasklaidos priemonės PBK, „Litovskij kurjer“, „Obzor“ ir „Ekspress nedelia“ „yra tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų“.

Šią savaitę saugumo pareigūnai už nacionalinį saugumą atsakingam parlamentiniam komitetui pateikė informaciją, kokiais keliais ir kuriai rusiškai Lietuvos žiniasklaidai teka Maskvos pinigai. Šio komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas atskleidė, kad visą pasaulinį Rusijos propagandos mechanizmą, pagrindinius finansinius srautus valdo „Rossija segodnia“ vadovas Dmitrijus Kiseliovas.

„Jis yra kaip ir vadovas, kuris laiko pinigus, o tas mechanizmas yra daug sudėtingesnis: per ofšorines įmones, kurios veikia užsienyje, per čia veikiančias įmones, vėliau per pinigų išgryninimus“, – aiškina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.

D. Kiseliovo vadovaujamas „Sputnik news“ siekia išsikeroti 30-tyje valstybių, Baltijos šalyse – taip pat. Čia ketinama steigti interneto portalus, televizijas ir radijo stotis. Liepą buvo atskleista, kad „Sputnik news“ projektas Baltijos šalyse iš dalies jau veikia ir be oficialių leidimų: pernai spalį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įsukta interneto žiniasklaidos priemonė „Baltnews“, kurią finansuoja  Nyderlanduose registruota  „Excliusive Media Holding B.V.“

Pastarąją bendrovę kontroliuoja „Rosija segodnia“, vienas iš „Baltnews“ steigėjų – Eurazijos ekonominės sąjungos instituto (Институт ЕврАзЭС) direktorius Vladimiras Lelechinas.

Lietuvoje už „Baltnews“ veikimą atsakingas buvęs „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius Anatolijus Ivanovas, prieš tai dirbęs Ramiojo vandenyno „Krasnaja zvezda“ korespondentu. A. Ivanovas yra III rango atsargos kapitonas, Rusijos pilietis, turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. A. Ivanovas įkūrė vadinamąją jaunųjų žurnalistų ir politologų mokyklą, kurioje rengė Lietuvos moksleivius studijoms Rusijoje.

D. Kiseliovo vadovaujamas „Rossija segodnia“ – ne vienintelis šaltinis, iš kur teka Maskvos pinigai, perkama Lietuvoje veikianti žiniasklaida. Pernai Rusijoje įsteigtas specialus užsienyje veikiančios rusiškos žiniasklaidos paramos fondas, Maskvai ištikimai žiniasklaidai dosnus ir Rossatrudničestvo fondas. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovas A. Paulauskas neketina prašyti, kad VSD šį žiniasklaidos priemonių sąrašą išslaptintų.

„Išviešinti tos medžiagos  tikrai nereikėtų“, – teigia A. Paulauskas.

Eksperto nuomone, toks apsivalymas – būtinas.

 „Tai dabar sakyti, kad kažkokia informacija apie tuos finansus, apie tuos rėmimus, kuri buvo pristatyta, tai yra A, bet nepasakyti B. Tai man atrodo, kad visuomenei tai būtų akivaizdi nauda“, – tikima VU Tarptautinių mokslų ir politikos instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.

Kaip galėtų atrodyti rusiškos žiniasklaidos paramos schema? Įsivaizduokime, kad didžiausias pajamų šaltinis – Rossotrudničestvo. Iš jo fondo „Pravfond“ tam tikra pinigų suma keliauja į Lietuvoje veikiančios teisinių paslaugų  įmonės sąskaitą, iš šios – į žiniasklaidos sąskaitą. Neatmestina – į tą pačią banko sąskaitą, tačiau jau tiesiai, pervedama tam tikra suma iš Rusijos ambasados. Dosnus rėmėjas ir Baltarusijos valstybinis dienraštis, tiesiogiai pervedęs pinigus į banko sąskaitą. Į tą pačią sąskaitą teka ir vienos tautiniu pagrindu įsteigtos Lietuvos partijos lėšos. Jeigu tokia schema pasitvirtintų, sudėjus visus šiuos vadinamojo rėmimo šaltinius, per metus ši suma gali siekti vos ne 600 tūkstančių eurų.

Nepaisant tokių slapčia Kremliaus remiamų žiniasklaidos priemonių, Baltijos šalyse kuriasi žiniasklaida, kuri deklaruoja skaidrumą – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje startuoja internetinis dienraštis „Novaja Gazeta-Baltija“. Pasak 22 metus Rusijoje leidžiamo nepriklausomo „Novaja gazeta“ atstovų, Baltijos šalių skaitytojams bus siekiama pateikti objektyvią ir nepriklausomą informaciją.

„Mūsų tikslas – sukurti savotišką informacinį Šengeną, kokybiškos informacijos erdvę be sienų. Mums artimesnė rusų europiečių ideologija, nors gyvendami Rusijoje, mes, mūsų draugai, mūsų laikraštis, mums politinėmis pažiūromis artimi žmonės jaučiasi esą europiečiai, nepaisant to, kad Rusija – Azijoje“, – teigia dienraščio „Novaja gazeta“ redaktoriaus pavaduotojas Andrejus Lipskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...