captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dvigalvis slibinas: o kas bus naujosios partijos kandidatas į prezidentus?

Jungtinė Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partija iš pradžių gali turėti du besirotuojančius lyderius – Rolandą Paksą bei Viktorą Uspaskichą. Tačiau tuo atveju, jei susijungimas įvyks, artėjantys prezidento rinkimai vers šią politinę jėgą ieškoti vieno veido, kuris galėtų nešti partijos vėliavą rinkimuose.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Jungtinė Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partija iš pradžių gali turėti du besirotuojančius lyderius – Rolandą Paksą bei Viktorą Uspaskichą. Tačiau tuo atveju, jei susijungimas įvyks, artėjantys prezidento rinkimai vers šią politinę jėgą ieškoti vieno veido, kuris galėtų nešti partijos vėliavą rinkimuose.

V. Uspaskichas tapti kandidatu prezidento rinkimuose negalėtų dėl kilmės, tuo tarpu R. Paksą kol kas varžo nepakeista Konstitucija, tačiau ši kliūtis gali būti pašalinta.

Valdančioji koalicija jau ėmėsi keisti Konstituciją, kad R. Paksas galėtų būti renkamas Seimo nariu, tuo metu kandidatui į prezidentus svarbu: Lietuvos pilietybė pagal kilmę, amžius (ne amžiau nei 40 metų), trejų pastarųjų metų gyvenimas Lietuvoje ir... galėjimas būti renkamam Seimo nariu.

Pats R. Paksas griežto „ne“ prezidento rinkimams, jeigu susiklostytų palankios aplinkybės, nesako, nors neoficialiais duomenimis šis politikas labiau susirūpinęs artėjančiais Europos Parlamento rinkimais.

„Iš principo nesu nutaręs, kad niekada gyvenime“, – DELFI sakė R. Paksas, tačiau priminė, kad klausime dėl jungtinės partijos galimo kandidato prezidento rinkimuose, esama labai daug nežinomųjų.

Politinių ambicijų šioje partijoje gali turėti kartą prezidento rinkimuose išgarsėjęs Artūras Paulauskas, tačiau istoriškai šio politiko santykiai su V. Uspaskichu ir R. Paksu gana keisti: V. Uspaskichas yra apkaltinęs A. Paulauską nurodžius teisėsaugai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „juodosios buhalterijos“, o R. Paksas ant A. Paulausko dantį griežė dėl prezidento apkaltos.

V. Dumbliauskas: R. Paksas turėtų norėti prezidento rinkimų

„Aš esu girdėjęs, kad A. Paulauskas labai nori dalyvauti rinkimuose nuo tos būsimosios partijos, bet tai gandai. Aš manau, kad jeigu R. Paksui leis kandidatuoti, jis tikrai šios progos nepraleis, nes jam tai asmeninis dalykas, jis nori įrodyti, kad buvo nekaltai atstatydintas, todėl, manau, kad tokiu atveju darys viską, kad pats taptų kandidatu“, – DELFI sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.

Mokslininkas teigia, kad jungiantis partijoms ši nuostata gali būti įtraukta į sutarčių priedus, kurių visuomenė nepamatys.

Tačiau politologas teigia, kad užkulisiuose sklando kalbos, esą R. Paksas šiuo metu susirūpinęs Europos Parlamento rinkimais.

Kadangi praėjusiuose Seimo rinkimuose „Tvarka ir teisingumas“ surinko vos 7,31 proc. balsų, tai kyla grėsmė, kad Europarlamento rinkimuose partija galbūt gali neperžengti rinkimų barjero, kuris, kaip ir Seimo rinkimuose, siekia 5 proc.

Politologas taip pat teigia, kad jungimasis akivaizdžiai yra grįstas „darbiečiams“ nenaudingai pasibaigti galinčia „juodosios buhalterijos“ byla. V. Uspaskichui byla irgi gali baigtis neigiamai, todėl jungimasis išsprendžia atsarginio lyderio problemas.

Tam tikro nerimo abiems partijoms, V. Dumbliausko nuomone, gali kelti didėjantis socialdemokratų premjero Algirdo Butkevičiaus populiarumas – socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ iš esmės kovoja dėl kaimiškų vietovių rinkėjų, nes miestų rinkėjų simpatijas susižeria konservatoriai su liberalais.

V. Uspaskichas pasiryžęs palaukti antros kadencijos partijos poste

Besijungiančios partijos lyderiu, kaip manoma, pirmiausia turėtų tapti „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis R. Paksas, tačiau esą pirmininko postas turėtų būti rotuojamas. To neneigia ir Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, kuris teigia galįs susitaikyti su antrąja jungtinės partijos lyderio kadencija.

„Po paskutinio pokalbio su Rolandu, mes kalbėjome, kad sieksime rotacijos, o kuris pirmas bus tai pažiūrėsim. Aš galvoju, mes svarstysime „už“ ir „prieš“, visus galimus variantus, bet tikrai galiu pasakyti, kad vardan tokio gražaus susijungimo tikrai galėčiau, jeigu bus pritarimas, palaukti ir antros kadencijos – jokių problemų. Bet tai nėra sprendimas, tai pasvarstymai, bet reikia sulaukti kolegialaus mūsų partijų sprendimų, tada bus galima kalbėti apie pavadinimus, ženklus, įstatus, programą, ideologiją, pirmininką ir taip toliau“, – po Politinės tarybos posėdžio sakė V. Uspaskichas.

Kas gali būti kiti lyderiai?

Klausiamas apie kitus galimus jungtinės partijos lyderius, Mykolo Romerio universiteto docentas V. Dumbliauskas sako sunkiai įsivaizduojąs kitą galimą lyderį, kuris būtų toks pat patrauklus kaip yra V. Uspaksichas arba toks patrauklus, koks kadaise buvo R. Paksas.

Mokslininkas sako, kad jungtinis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ elektoratas prezidento rinkimuose bus itin svarbus – tačiau šiam elektoratui reikia surasti tik tinkamą veidą.

„Tik ar yra asmenybė, kuri galėtų konkuruoti su Dalia Grybauskaite?“ – svarstė V. Dumbliauskas.

„Iš to junginio kas galėtų dalyvauti? Nebent R. Paksas, jeigu gaus leidimą, ir A. Paulauskas, kuris, manau, būtųdar silpnesnis nei R. Paksas“, – pridūrė politologas.

V. Dumbliausko nuomone, šiame darinyje net Loreta Graužinienė nėra tinkama kovotoja prezidento rinkimuose, nors ši politikė yra kandidatavusi į aukščiausią postą valstybėje.

„Ta pusė turi stiprų elektoratą, bet dalį to elektorato gali paimti ir D. Grybauskaitė, ypač jeigu sužais keletą viešųjų ryšių žaidimų“, – teigė mokslininkas.

Jis taip pat atmetė idėją, kad partijų jungimasis ir V. Uspaskicho sutikimas užleisti pirmininko postą pirmuosius dvejus metus R. Paksui gali būti susiję su porinkiminėmis V. Uspaskicho kalbomis, jog ateityje jis planuoja užleisti pirmininko vietą kam nors kitam.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: V. Uspaskicho ir R. Pakso partijų susijungimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...