captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Šimašiaus veikimo schema: skandalas, susirūpinimas, atleidimas

Skandalas žiniasklaidoje, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus susirūpinimas, savivaldybės įmonės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovo, paskirto buvusios valdžios, atleidimas ir naujo paskyrimas. Taip galima apibūdinti procesą Vilniaus savivaldybėje, kurioje siaučia savivaldybės įmonių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovų pokyčių vajus.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Kaita įvyko ar vyksta 9-iose savivaldybės įmonėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse.

Kodėl negalima apseiti be skandalų žiniasklaidoje ir buvusius įmonių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovus pakeisti naujais, labiau patikimais?

„Jie labai nori atrodyti gražūs išoriškai, o daro viską taip pat. Pas A. Zuoką viskas buvo labai aišku: čia vienos partijos sritis, čia kitos partijos sritis. Ir kiekvienas statosi savus. Šiuo atveju visiškai kitaip: sako – spręskime kartu, rinkimės profesionalus. Paskui pristato tuos profesionalus ir iš pradžių, atrodo, kad viskas gerai, bet paskui paaiškėja – arba profesionalai susiję su liberalais arba administracijos direktore, bet viskas jau būna post factum“, – sakė vienas savivaldybės politikas.

Neseniai paaiškėjo, jog naujas „Vilniaus miesto būsto“ vadovas Tadas Balsevičius ir naujas „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų“ direktorius Sigitas Mocevičius anksčiau buvo dabartinės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės pavaldiniai banke „Citadele“, o „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (VAATC) vadovas Tomas Vaitkevičius yra buvęs R. Šimašiaus pavaduotojas jam dirbant Teisingumo ministerijoje.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vilniaus savivaldybėje Mykolas Majauskas savo ruožtu sako, kad savų kadrų skyrimo politika savivaldybėje nevykdoma, tačiau jis sutinka, kad pasikeitus politinei valdžiai svarbiausių įmonių vadovai turėtų keistis be ypatingų pastangų ar kovų – tiesiog profesionaliai įvertinus kaitos poreikį.

„Mano požiūriu, procesas neturi būti toks, kad vienos partijos žmones keičia kitos partijos nariai. Tiesiog reikia įvertinti paprastai: jei žmogus dirbo įmonėje ir ji nerodė rezultatų, prarado pasitikėjimą visuomenėje, vadovai turi keistis. Tai natūralu ir taip turi būti. Ir tikrai nereikia ieškoti skandalo, kad galėtum atleisti vadovą“, – sako M. Majauskas.

R. Šimašius: žmonės tiesiog neįpratę prie naujo požiūrio

Vilniaus meras R. Šimašius sako, kad žmonės tiesiog dar neįpratę prie naujo valdymo modelio, paremto korporatyvinio valdymo etikos standartais, kai vadovus parenka valdybos, o valdyboms reikalavimus kelia miesto vadovybė.

„Dėl vadovų yra labai įvairiai. Vieni patys pasitraukė, nes sakė „Nespėjam bėgti taip smarkiai“. „Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai“ buvo ryškiausias pavyzdys. Iš tikrųjų garbingas pagyvenęs vadovas sako, kad gal man jau laikas nebedirbti vadovu, susiraskite kitą. Kitiems vadovams iš tikrųjų turėjome priekaištų, nes reikėjo geriau dirbti, kitaip dirbti, bet nebuvo akivaizdu, kad jie sugeba tai daryti. Dėl to jie buvo pakeisti sklandžiai ir normaliai. Tai čia paminėčiau „Susisiekimo paslaugas“ ar „Vilniaus viešąjį transportą“. Ir yra atvejų, kur besišnekant, kad reiktų dirbti kitaip – skandalai išlįsdavo į viešumą. Bet, tiesą sakant, nenustebino“, – DELFI sakė R. Šimašius.

Kaip pavyzdį R. Šimašius minėjo „Start Vilnius“, kuri esą buvo tapusi savotiška nepagrįstų savivaldybės projektų šiukšliadėže.

Su šios įmonės vadovo Rimanto Jurkšaus pavarde buvo siejamas skandalas, kuriame R. Jurkšo bendrovė iš „Start Vilnius“ įsigijo nekilnojamojo turto ant valstybinės žemės ir taip įgijo pirmumą ją išpirkti ar išsinuomoti.

R. Šimašius sako, kad jo veikimo būdas visiškai nesutampa su ankstesnių valdžių darbo stiliumi: buvusios valdžios, anot jo, įmonių vadovus rinko kaip partijų statytinius.

„Mes aiškiai sakome, kad diegiame naujus principus: daugelyje valdybų su trečdaliai narių yra nepriklausomi pagal OECD gero valdymo principus ir valdybos žiūri, kaip galima realizuoti iškeltus uždavinius“, – sako R. Šimašius.

Kliba R. Dūdonio ir A. Viliūno kėdės

Šiuo metu kaip tik kliba „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovo Renato Dūdonio, paskirto 2009 m., ir „Grindos“ direktoriaus Algimanto Viliūno, vadovaujančio bendrovei nuo 1993 m., kėdės.

Viešumoje pasirodė informacija, kad „Vilniaus vystymo kompanija“ Žvėryne esantį betono luitą, kuris įvardijamas kaip 1 proc. baigtumo pastatas, pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Jungtiniai projektai“, vėliau objektas atiteko bendrovei „Rinega“ – abi jos valdomos vieno asmens Evaldo Lukaševičiaus.

Įsigijusi betono luitą pastaroji įmonė su Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) sudarė žemės nuomos sutartį 55 metams – taip privati įmonė įgijo galimybę naudotis dviem prestižinėje Vilniaus vietoje esančiai sklypais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl to atlieka ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus meras R. Šimašius jau galandą kirvį R. Dūdoniui.

Politikai neoficialiai kalba, kad savivaldybėje duotas aiškus įsakymas R. Dūdonį atleisti.

„Grindos“ direktoriaus A. Viliūno kėdė irgi kliba – viešumoje informacija apie tai, kad Vilniaus miesto kelių priežiūros ir eksploatavimo įmonė turi daugiau nei 170 automobilių, iš kurių du prabangūs: 2015 m. ir 2013 m. „Toyota Land Cruiser“. Jais naudojasi A. Viliūnas ir technikos direktorius Vladimiras Grosmanas.

„A. Viliūną judinti bando Aušra Maldeikienė. Ji bandė judinti jį rimtai, tik nežinau, koks bus rezultatas šito reikalo“, – sako DELFI pašnekovas.

Tačiau, neoficialiai duomenimis, išjudinti A. Viliūną ne taip lengva, nes jį užstoja socialdemokratų susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Kiek ir ko pakeitė?

Nuo 2014 m. balandžio 22 d., kai darbą pradėjo nauja Vilniaus miesto valdžia, vadovai pasikeitė 4-iose savivaldybės įmonėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, dar 5-iose pareigas eina laikinieji vadovai – tai reiškia, kad nauji vadovai atsiras labai greitai.

Iš posto turėjo pasitraukti „Start Vilnius“ vadovas Rimantas Jurkšas, „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius Gintaras Nakutis, „Susisiekimo paslaugų“ vadovas Gintas Bliuvas, „Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai“ direktorius Juozas Bartkevičius, „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Vilniaus vandenų“ direktorius Valentinas Miltienis, „Vilniaus plano“ vadovas Marius Vaivada, „Vilniaus miesto būsto“ laikinoji direktorė Rosita Žibelienė ir VAATC vadovas Lukas Andronavičius.

Šie žmonės buvo pakeisti naujais – nuolatiniais arba laikinais – vadovais.

Keturioms įmonėms paskirti nuolatiniai vadovai, dar penkioms vadovų ieškoma.

Neoficialiais duomenimis, „Susisiekimo paslaugoms“ gali likti vadovauti dabartinė laikinoji vadovė Modesta Gusarovienė.

Dėl „Vilniaus viešojo transporto“ kontrolės, pasak su DELFI kalbėjusio politiko, vyksta didelis mūšis: į postą bandyta pasodinti buvusį Vilniaus miesto tarybos narį Arūną Šikštą. Vienais duomenimis, ši vieta jam vis dar ruošiama, kitais – tai buvo tik nesuderintas liberalų veiksmas ir A. Šikšta esą šios pozicijos atsisakė.

Vienas politikas šią poziciją apibūdino kaip vargo vakarienę ir suabejojo, ar A. Šikšta sutiktų eiti šias pareigas.

„Vilniaus šilumos tinklai“ taip pat tapo mūšio lauku. Energetikos reikalai šioje kadencijoje skirti konservatoriams. Teigiama, kad konservatoriai bando išsaugoti laikinąjį vadovą Mantą Buroką, tačiau esą yra ir kitų kandidatų.

„Vilniaus vandenų“ vadovu, DELFI duomenimis, bus paskirtas „Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius. A. Ignatavičius yra dirbęs „Danske Bank“, vadovavo elektros skirstomųjų tinklų bendrovei VST, dirbo „Lietuvos pašte“ bei „Swedbank“.

„Vilniaus plano“ laikinuoju vadovu paskirtas Linas Sinkevičius, nes paaiškėjo, kad buvęs ankstesnis laikinas vadovas Jonas Treinys yra buvusio „Start Vilnius“ generalinio direktoriaus R. Jurkšo žentas. Šiai įmonei taip pat bus ieškoma naujo vadovo.

Paskelbė pertvarką

Naujoji valdžia Vilniuje, be kitų darbų, ėmėsi ir savivaldybės įmonių valdymo pertvarkos. Jos esmė – įsteigiamas Turto valdymo centras, kuris įgyvendina savininko ir akcininko funkcijas. Šalia veikia trijų žmonių Atrankos komitetas ir septynių žmonių Ekspertų darbo grupė.

Ekspertų darbo grupėje dirba:

1)„Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis,

2) Britų prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Chrisas Butleris,

3) ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas,

4) „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė,

5) „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,

6) investicinio banko „RBC Capital Markets“ viceprezidentas Daumantas Mockus,

7)„Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.

Atrankos komitete dirba:

1) „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis,

2) vadovų paieškos įmonėje „Pedersen & Partners Ecxecutive Search“ dirbanti Kristina Vaivadaitė,

3) „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis.

Įmonės turės siekti pelno?

„Valdybose turi būti 2/3 a la nepriklausomų asmenų. Juos parenka toji mistinė Atrankos grupė iš trijų asmenų, kuri niekada nesirenka. Tai turėtų užtikrinti skaidrumą ir atvirumą. Pirminė mintis buvo depolitizuoti įmonių valdymą. Iš pradžių miesto tarybą apskritai norėta atitraukti nuo valdymo, siekta net panaikinti Stebėtojų tarybas, kad nebūtų jokios visuomeninės kontrolės. Bet dėl šito visi sakė, kad tai absurdas, tada niekas nieko nežinos ir nematys. Stebėtojų tarybas paliko, bet valdybos narių atranką daro Atrankos komitetas, kuris teikia Stebėtojų taryboms, o jos patvirtina valdybas“, – pasakojo vienas savivaldybės politikas.

Turėčiau konstatuoti, kad vyrauja toks nedidelis chaosas ir niekas nieko dorai nebesupranta. 

Tačiau, pasak pašnekovo, valdybų nariai esą nebūtinai turi tos srities kompetencijas. Be to, jo teigimu, tarp nepriklausomų valdybų narių, savivaldybės administracijos ir politikų dažnai kyla konfliktai: „Jie gi viską skirtingai mato“, – teigia pašnekovas.

„Taip sugriuvo „Vilniaus šilumos tinklų“ valdyba, įtampų kyla kitose įmonėse“, – sako politikas.

Pašnekovas, be kita ko, teigia, kad jau paruoštas įmonių suskirstymo arba klasifikavimo planas, jos bus įvardijamos komercinėmis arba pusiau komercinėmis įmonėmis.

„Pirminiame klasifikatoriuje buvo suskirstyta taip, kad „Vilniaus vandenys“ tapo kaip komercinė įmonė, „Vilniaus šilumos tinklai“ – kaip tokia pusiau komercinė. Kai viduje kilo didelis skandalas, klausimas nepasiekė tarybos, jis buvo atsiimtas“, – sako politikas, darantis išvadą, kad kai kurias įmones siekiama visai ar iš dalies privatizuoti.

„Turėčiau konstatuoti, kad vyrauja toks nedidelis chaosas ir niekas nieko dorai nebesupranta“, – teigia pašnekovas.

Tačiau R. Šimašius visą kritiką atmeta, sakydamas, kad dar ne visi įpratę prie naujo valdymo stiliaus. „Mes dar esame tik proceso viduryje“, – teigia Vilniaus meras.

Chaosu jis kaip tik vadina ankstesnį įmonių valdymą, kuris esą buvo politizuotas – tiesiog partijos pastatydavo savus žmones.

Klausiamas apie įmonių klasifikavimą, R. Šimašius sako, kad tokių planų jis toli gražu neatsisako. Jei įmone klasifikuojama kaip komercinė, ji privalo siekti pelno.

„Tai daug kam netikėta, bet jei įmonė yra įmonė, tai ji turi siekti pelno. Pelno siekimas yra vienas iš kriterijų, šalia visų kitų“, – sako R. Šimašius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...