captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje streikavo tūkstančiai pedagogų

Antradienį šimtuose mokyklų ir darželių streikavo maždaug 6 400 pedagogų – mokytojai nevedė pirmų dviejų pamokų, kelias valandas auklėtojai neužėmė darželinukų.
Asociatyvi T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Asociatyvi T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Profsąjungų teigimu, prie įspėjamojo streiko, reikalaudami didesnių algų, mažesnių klasių ir grupių, didesnio fondo išeinančių į pensiją pedagogų kompensacijoms, planavo prisidėti apie 10 tūkst. mokytojų beveik 400 ugdymo įstaigų.

Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu prieš streiką skelbė, kad streikuoti turėjo maždaug 300 iš daugiau kaip 2,3 tūkst. šalies darželių ir mokyklų, ketinimą streikuoti pareiškė apie 35 proc. tų švietimo įstaigų darbuotojų. Anot ministerijos, streike numatė dalyvauti apie 5,8 tūkst. (arba 11 proc.) visų šalies pedagogų.

Vilniaus Žvėryno gimnazijoje streikavo 66 iš 90-ies pedagogų. Mokykloje streiko metu buvo matyti kelios dešimtys žemesniųjų klasių vaikų – be kitų užsiėmimų, jiems mokyklos administracija pasiūlė paruošti namų darbus klasėse ar pažaisti stalo futbolą.

Pasak šios gimnazijos matematikos mokytojos Rūtos Osipavičiūtės, neprotestavę mokytojai serga, pamokas turi vėlesniu laiku arba pasiėmė išeiginę dieną. Tačiau šie mokytojai taip pat palaiko streikuojančiuosius, pridūrė pedagogė.

Kaip ir kiti Žvėryno gimnazijos mokytojai prisisegusi ženkliuką „Aš streikuoju“, R. Osipavičiūtė sakė, kad streikas yra kraštutinė priemonė pedagogams ginti savo teises, tačiau kitos galimybės su vyriausybe jau buvo išbandytos, derantis dėl šakos kolektyvinės sutarties.

„Esame įvaryti į kampą, – žurnalistams sakė ji. – Manyčiau, kad vis dėlto vyriausybė savo pažadais pedagoginę visuomenę yra maitinusi jau tiek metų, todėl galvojame, kad reikia (...) pasiekti, kad ji vykdytų savo pažadus“.

Pasak R. Osipavičiūtės, kuri yra ir Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė, dėl krizės metu sumažėjusio pedagogų darbo užmokesčio sumažėjo ir mokinio krepšelis, todėl kenčia ne tik pedagogai, bet ir mokiniai „negauna pilnaverčio išsilavinimo“.

Pedagogė pridūrė nemananti, kad valdžios pažadėti papildomi 10 mln. eurų švietimo biudžete „gali išgelbėti situaciją“.

Žvėryno gimnazijos istorijos mokytojas Giedrius Mackevičius sakė, kad streikas tėra būdas atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į švietimo bendruomenę kamuojančias problemas.

„Tačiau, kaip paskatinti politikus žiūrėti rimtai į situaciją švietime, tai čia yra pačių politinių partijų apsisprendimo reikalas. Streikai čia neišgelbės“, – kalbėjo Giedrius.

„Politikai, kalbėdami apie švietimą, kalba labai tuščiai ir pasinaudoja priešrinkimine situacija ir (švietimą) prisimena tada, kai jiems atrodo svarbu“, – pridūrė jis.

Dalis mokyklų taip pat planuoja streikuoti ketvirtadienį.

Valdančiosios koalicijos partijų politinė taryba praėjusią savaitę nusprendė tenkinti dalį profesinių sąjungų reikalavimų, jiems skiriant 10 mln. eurų. Ministerija taip pat žada ieškoti lėšų peržiūrėdama jai skiriamus asignavimus.

Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kitąmet kils iki 7 proc., šiemet jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc. Pažymima, kad nuo sausio 1 dienos 34 eurais didės mokinio krepšelis. Pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas kitąmet didėja 1,5 mln. eurų.

Tačiau profsąjungų tokie pažadai netenkina.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad norint tenkinti juos visus kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų, todėl reikalavimai esą nerealūs. Profsąjungų skaičiavimu, lėšų poreikis – mažesnis.

„Jeigu [patenkintume] visus jų reikalavimus, kurie pateikti lapkričio 16 d., tai suma būtų daugiau nei 100  mln Eur, o gavome tik 11,4 mln eurų. Tikrai įgyvendinti jų reikalavimų šiandieną – jokių prošvaisčių“– LRT TV naujienų tarnybai kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Spalio pabaigoje vykęs mokytojų kongresas priėmė manifestą, reikalaujantį didinti atlyginimus. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, pagrindiniai streikuoti ketinančių mokytojų reikalavimai yra atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 metų sausio 1 dieną, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus, 2016 metais valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą, bei mažinti mokinių skaičių klasėse ir grupėse.

Kiek anksčiau vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus teigė, kad streikuoti mokytojams yra nesąžininga.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...