captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva nėra saugi užuovėja Ukrainos separatistų rėmėjams

Lietuvos politikai remia Ukrainos valstybingumą ir teritorinį vientisumą įvairaus lygio susitikimuose, o tuo metu čia, Lietuvoje, identifikuojami veikėjai, remiantys Ukrainos separatistus, ir netgi kovojantys jų gretose. Tokius tenka išprašyti iš mūsų šalies. Taip neseniai atsitiko su Eduardu Akopovu, kuris kartu su kitais separatistais šturmavo valstybinius objektus Donecke, o vėliau sugrįžo į Lietuvą, nes turėjo leidimą čia gyventi. Mūsų tarnybos užsienio partnerių buvo įspėtos ir dėl ispanų, atvykdavusių skaityti paskaitų į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU). Tiesa, jų paslaugų atsisakė ir pati aukštoji mokykla.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Taigi tuo metu, kai Europoje nerimą kelia asmenys, gimę, užaugę ir ideologiškai subrendę Vakaruose, bet vėliau persiėmę kita ideologija ir pradėję kovoti „Islamo valstybės“ pusėje, nevalia pamiršti grėsmių mūsų regione, nes Kremliaus politiką remiančių veikėjų keliai atveda juos ir į Lietuvą.

Į „juoduosius sąrašus“ nebuvo pakliuvęs

Pernai balandžio 8-ąją CNN televizija rodė reportažą apie įvykius Rytų Ukrainoje. Maskvai ištikimų veikėjų suformuoti „Rytų fronto“ būriai šturmavo svarbius valstybinius pastatus Donecke. Reportaže užfiksuotas ir vienas iš „Rytų fronto“ būrių vadų E. Akopovas. Aiškėja, kad po kelių dienų jis lyg niekur nieko vaikštinėjo po Vilnių. E. Akopovas Lietuvoje pradėjo verslą. Viename iš Vilniaus Fabijoniškių rajono pastatų E. Akopovo vardu registruota individuali įmonė „Kumash“, tačiau nurodytu adresu tokios įmonės „Savaitei“ surasti nepavyko, įmonės telefonas užblokuotas.

E. Akopovas yra vedęs Lietuvos pilietę, tad jam Migracijos tarnyba pernai išdavė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Ar ši santuoka sudaryta tik dėl akių, atsakyti gali tik ją sudarę asmenys. E. Akopovas iš Lietuvos išprašytas maždaug prieš dvi savaites.

„Saugumo departamentas išsiaiškino, kad minėtas asmuo – E. Akopovas – Ukrainos įvykių metu Donecke separatistų pusėje formavo separatistų grupuotes, apmokė ten surinktus karius ir dalyvavo užimant tuo metu valstybei priklausančius pastatus. Dėl to, kai jis atvyko jau po tų įvykių į Lietuvą, VSD nusprendė, kad toks asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir neturėtų gyventi Lietuvoje“, – sako Valstybės saugumo departamento atstovas Vytautas Makauskas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad pernai balandį šis Ukrainos pilietis nebuvo įtrauktas nei į ES, nei į Lietuvos „juoduosius sąrašus“, tad jam viza išduota teisėtai.

„Na, ačiū Dievui, kad jo jau nebebus čia – nei jo, nei jo verslo. Ir taip bus ir su kitais. Atvejis tikrai apgailėtinas, bet [...] duomenų bazėje nieko nebuvo, todėl jis gavo tą vizą“, – sako L. Linkevičius.

Tačiau į teisėsaugos akiratį patenka ne vien rytinių valstybių piliečiai.

Du ispanai, esą lietuviškų šaknų turintis katalonietis Miquelis Puertasas ir Baskų universiteto profesorius Asieras Blas Mendoza, dėstė VDU. „Savaitės“ duomenimis, dėl vieno jų veiklos Lietuvos specialiąsias tarnybas perspėjo užsienio partneriai. Šios informacijos Valstybės saugumo departamentas nekomentuoja, tačiau VDU rektorius Juozas Augutis sako, kad dėl viešų M. Puertaso pasisakymų universiteto vadovybę užplūdo protesto laiškai. Ispanas lankosi Ukrainoje, palaiko prorusiškus separatistus ir nerenka žodžių kritikuodamas Lietuvos poziciją.

„Į mūsų universiteto administraciją kreipėsi nemažai bendruomenės narių, studentų, nurodydami, kad M. Puertasas skleidžia medžiagą, kuri tikrai nesuderinama su mūsų universiteto pozicija. Mums atrodė, kad tai yra neapykantą kurstanti medžiaga, mes visa tai sudėjome ir persiuntėme policijos komisariatui“, – pasakoja J. Augutis.

Tą kartą policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o universitetas nutarė nebepratęsti sutarties su M. Puertasu. Dabar šis per Rusijos propagandinę žiniasklaidą skundžiasi, kad iš darbo Lietuvoje jį atleido neteisėtai. Dėl studentų protestų atsisakyta ir Baskų universiteto profesoriaus paslaugų. Pastarasis sukėlė protestų bangą, kai išaiškėjo šio ispano veikla tėvynėje. A. B. Mendoza dalyvauja kairiųjų mitinguose, savo tinklaraštyje palaiko Donbaso prorusiškus kovotojus.

Pagalbos separatistams punktą bandė steigti ir Lietuvoje

Anot ekspertų, pastaruoju metu pabėgėlių srautai į Europą kelia rūpestį, jog jų tarpe gali būti ir teroristų, kurie galėtų imtis veiklos juos priėmusiose valstybėse. Tačiau nemažiau pavojingi tampa Europoje gimę, užaugę ir gyvenantys asmenys, kurie pradeda išpažinti kitokią ideologiją.

„Kalbant apie „Islamo valstybę“ ir apie Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus – tai Vakaruose (kalbu ir apie Lietuvą) gimę žmonės tampa tos ideologijos šalininkais, nepaisant to, kad juos užaugino visai kita kultūra, visai kita ideologija. Na, jeigu galime kalbėti apie ideologiją – galbūt labiau apie kultūrą. Tiesiog mes patys iš dalies užauginame žmones, kurie yra mūsų pačių priešai čia, viduje. Manau, kad tai yra nepaprastai pavojinga“, – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistas Karolis Zikaras.

Baltijos šalyse steigiami prorusiškiems Ukrainos separatistams skirtos pagalbos bei kovotojų verbavimo punktai. Per šiuos punktus Latvijoje ir Estijoje parama Ukrainos rytuose siautėjantiems separatistams keliauja net iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Būta tokių bandymų ir Lietuvoje. Šią veiklą užkardę teisėsaugininkai sako, kad kol kas nėra pakankamai teisinių priemonių kovoti su šiuo reiškiniu. Latvijos parlamentas jau priėmė įstatymą – tokia veikla kriminalizuota.

Už nacionalinį saugumą atsakingo parlamentinio komiteto vadovas Artūras Paulauskas sako, kad šiuo metu rengiama nauja Nacionalinio saugumo strategija, tikslinamas grėsmių sąrašas, jau dabar matyti, kad, pasikeitus situacijai, būtina keisti ir teisės aktus.

„Manome, kad yra spraga įstatyme – [reikia užtikrinti], kad mūsų piliečiai, vykstantys kariauti į įvairias valstybes – ar tai būtų Sirija, ar Ukraina – be mūsų vyriausybės leidimo, atsakytų už šituos veiksmus“, – tvirtina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.

Tačiau minėtieji įvykiai rodo, kad Lietuva vis dėlto nėra saugi užuovėja Vladimiro Putino Rusijos garbintojams, tarptautiniams nusikaltėliams, karo nusikaltėliams ar teroristams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...