captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dar neregėtas skandalas Lietuvoje: policija suklastojo bylą, o teismas įkalino nekaltus žmones

Tai, kas nutiko dviem šiauliečiams, iš esmės turėtų kirsti visai Lietuvos teisinei sistemai – Generalinė prokuratūra šiuo metu aiškinasi iki šiol dar neregėto nusikaltimo aplinkybes, kai pagal suklastotus valstybės saugomo įslaptinto liudytojo parodymus baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti, o vėliau ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti jokio nusikaltimo nepadarę žmonės.
R. Plauks (BFL) nuotr.
R. Plauks (BFL) nuotr.

Kad tai – tikrų tikriausias skandalas, net neslepia ir patys pareigūnai, apie Šiauliuose nutikusią istoriją viešai nelabai ir norintys kalbėti. Bet kalbėti teks – ir policininkams, ir prokurorams, ir advokatams, ir net teisėjams, kurie nekaltus žmones pasiuntė už grotų.

DELFI pradėjus aiškintis šios neeilinės istorijos aplinkybes, paaiškėjo dar skandalingesni faktai – net ir žinodami, kad nekalti žmonės sėdi už grotų, teisėjai nepadarė nieko, kad aklo teisingumo aukomis tapę „nusikaltėliai“ tuoj pat būtų paleisti į laisvę.

Laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis dar birželio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiems šiauliečiams, tačiau teisėjai neskubėjo taisyti klaidos – reikėjo laukti beveik 5 mėnesius, kol galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas įsigilino į situaciją ir ištaisė pareigūnų klaidą.

Šios klaidos labai brangiai gali kainuoti Lietuvos mokesčių mokėtojams – nepagrįstai nusikaltimais apkaltinti, nuteisti ir įkalinimo įstaigose įkalinti sutuoktiniai jau rengia dokumentus ir sieks iš valstybės prisiteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Kokio dydžio ieškinys bus pareikštas, kol kas dar neaišku, tačiau akivaizdu – suma nukentėjusiesiems turės būti išmokėta tokio dydžio, kokio dar nė vienas Lietuvos teisėjas nebuvo nurodęs savo sprendime.

Kad išbristų iš purvo, prireikė daug laiko ir pastangų

Kad už grotų sėdi jokio nusikaltimo nepadarę asmenys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai oficialiai sužinojo tik šių metų gegužę, kai buvo atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, kurioje dėl prekybos narkotikais buvo nuteisti sutuoktiniai iš Šiaulių – Tatjana Malinauskienė ir Ričardas Malinauskas.

Jie abu – buvę ilgamečiai narkomanai, tačiau jau apie 8 metus narkotikų nebevartoja. Ir, kaip patys sako, nieko bendro su jais nebeturi.

Jie abu taip pat ne kartą teisti, bet teistumai jau išnykę daugiau kaip prieš 10 metų. O ir tie nusikaltimai, kuriuos jie buvo padarę, tebuvo susiję tik su narkotikų vartojimu ir smulkiomis vagystėmis – neturėdami pinigų eidavo vogti. Kad galėtų nusipirkti narkotikų dozę, be kurios tuo metu negalėjo gyventi.

„Bet paskui metėme – pavargome, – nelengvam pokalbiui su DELFI ryžtasi T. Malinauskienė. – Buvo labai sunku, ne kartą grįždavome prie narkotikų. Su vyru ir į klinikas važiavome, ir ligoninėse gulėjome, labai kentėjome – juk vartojome apie 20 metų. Ypač man buvo nelengva – dėl silpnos širdies. Labai bijojau vadinamųjų „lomkių“, todėl abstinencijos būsenoje neatlaikydavau. Ir taip kankinomės, bet po truputį stengėmės keisti savo gyvenimą – ir mums pagaliau pavyko.“

Moteris neslepia, kad tuo metu buvo pardavusi namą, už kurį gavo didelę pinigų sumą, todėl turėjo už ką gydytis.

„Jeigu mes būtume neturėję už ką gyventi, jeigu išėjus iš ligoninės mums būtų reikėję sukti galvą, už ką nusipirkti valgyti, nežinau, ar būtume sugebėję pakeisti savo gyvenimą, – sakė ji. – Mums pasisekė, kad tuo metu nereikėjo galvoti apie rytojų, žinojome, jog galime gulėti lovoje kad ir pusę metų, o tiek laiko ir prireikė, kad išbristume iš to purvo. Visai neturėjome sveikatos – vos nušliauždavome iki parduotuvės ar net virtuvės. Tai buvo baisūs mūsų gyvenimo metai.“

Bet – ne patys baisiausi. Kur kas baisiau buvo, kai vieną dieną juos sulaikė Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai. Tie patys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, tik imitavo kovą su narkotikų prekeiviais – įtariama, patys vogė iš sulaikytųjų narkotikus ir vėliau jais prekiavo.

Žadėjo, kad nuteis lygtine laisvės atėmimo bausme

Vieną dieną į Malinauskų namus atlikti kratos atvykę kriminalistai pareiškė, kad po ilgalaikio tyrimo surinko pakankamai duomenų, jog sutuoktiniai prekiauja heroinu – esą yra užfiksuoti du atvejai, kai buvo parduoti narkotikai: kartą dozę už 20 litų (5,79 eurų) pardavė Tatjana, o kitą kartą – jos vyras. Pareigūnai net neslėpė, kad jiems žinoma, jog sutuoktiniai dabar gyvena pasiturinčiai, nueina į kavines, važinėjasi taksi, – iš kur pas narkomanus pinigai?

„Jiems net nebuvo įdomu, kad buvau pardavusi namą, turėjau tai patvirtinančius dokumentus, pinigai buvo oficialiai pervesti į mano sąskaitą, jie tik tvirtino, jog bus geriau, jeigu mes prisipažinsime, – net ir šiandien pasakodama apie praeities įvykius jaudulio neslepia moteris. – Per apklausą man tyrėjas ne kartą sakė, Tatjana, prisipažink, ir viskas gerai baigsis – gausi tik lygtinai. Ir tau net nereikalingas advokatas. O jeigu neprisipažinsi, bus tik blogiau ir apie laisvę net nesvajok. Tas pats buvo sakoma ir mano vyrui.“

Nei Tatjana, nei Ričardas net nesileido į kalbas ir jiems mestų kaltinimų nepripažino. Ir iš karto sulaukė atsako iš policijos – pareigūnai pasistengė, kad teismas juos suimtų. O tuo metu, anot moters, jos namuose buvo daromas remontas – pusę daiktų laikinai priglaudė girtaujantys kaimynai, dalis remonto medžiagų buvo padėtos tiesiog laiptinėje.

„Labai bijojau, kad viską išvogs, parduos paskutinius mūsų daiktus, o mes taip ir liksime sėdėti už grotų, net neaišku, kada išeisime į laisvę, – toliau pasakojo moteris. – Nutariau pasirašyti po lapu, kurį man padavė – man buvo toks šokas, kad norėjau tik kuo greičiau grįžti į namus. Ir iš karto paleido į laisvę. O vyras liko už grotų, nes neprisipažino. Tik tada, kai jam pasakė, kad mane dėl prastos sveikatos buvo išvežę į ligoninę, Ryčka norėjo prisipažinti. Bet tik tada, o visą laiką jis neigė kaltinimus.“

Istorija apie „čekį“, cukrų ir heroiną

Į namus iki teismo paleista moteris ėmė narplioti istoriją, į kurią pakliuvo. „Buvo labai sunku, nes žinojau, kad nieko nesu padariusi, jau seniausiai esu „užrišusi“ su narkotikais, todėl dėliojau dienas ir prisiminiau, jog tuo metu, kai nurodytas narkotikų pardavimo atvejis, visą dieną prabuvau pas kaimynus – kartu šventėme, buvome išsivirę cepelinų. O Ryčkos atvejis išvis buvo kitoks – tą dieną, kai jis esą pardavė narkotikus, jo net nebuvo namuose.“

Moteris net prisiminė atvejus, kai vienas narkomanas atėjo į jos namus ir prašė gauti narkotikų.

„Sakiau jam, kad mes seniai nevartojame, bet jis neatlyždavo – tu juk žinai, kur gauti, – pasakojo T. Malinauskienė. – Ir kartas nuo karto vėl ateidavo, man jau atsibodo jo įkyrumas, todėl kartą sutryniau cukrų ir pardaviau. Po to dar kartą. Apie tai ir papasakojau pareigūnams, o jiems to ir tereikėjo.“

Ikiteisminio tyrimo metu sutuoktiniai net nebuvo kviečiami į policiją, pareigūnams užteko jų apklausų, atliktų areštinėje. O paskui laukė teismas.

„Tada jau teko bendrauti su prokurore Violeta Bartušiene, jai bandžiau aiškinti, kad visa tai, kas surašyta byloje, yra netiesa, bet ji netikėjo, tikino, kad pardaviau „čekį“ ne su cukrumi, o heroinu, – sakė T. Malinauskienė. – Mūsų pasakojimais nepatikėjo ir teisėjas Aleksandras Prygunkovas – jis man skyrė 3 metų 3 mėnesių, o vyrui – 3 metų laisvės atėmimo bausmes. Realias. Tada nuosprendį skundėme Šiaulių apygardos teismui, bet ir čia likome neišgirsti – mūsų skundai buvo atmesti.“

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė labiau tikėjo ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais, nei baudžiamojon atsakomybėn patrauktais sutuoktiniais. Jie taip pat pažymėjo, kad Malinauskams ir taip pasisekė – jiems grėsė įkalinimas nuo 2 iki 8 metų, o nubausti jie vos ne minimaliomis bausmėmis, nors ir kėsinosi į šiuo metu ypač jautrią ir pažeidžiamą visuomenės raidos sritį, narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei.

Kalte suabejojo Generalinės prokuratūros prokuroras

Bylą išnagrinėję teisėjai daug dėmesio skyrė įslaptintam liudytojui, kuris bendradarbiavo su Šiaulių policija. Būtent jo pasakojimas ir buvo pagrindinis įrodymas šioje keistoje byloje – nors ikiteisminio tyrimo teisėjai buvo leidę sutuoktinių namuose atlikti operatyvinius veiksmus, filmuoti, fotografuoti ir klausytis pokalbių, kriminalistai tik klausėsi neinformatyvių pašnekesių. O atvejų, kai esą buvo perkami narkotikai, net nefiksavo. Tuo metu į tai niekas ypatingo dėmesio nekreipė.

Įsiteisėjus nuosprendžiui sutuoktiniai buvo uždaryti į pataisos namus.

Jau sėdėdama už grotų T. Malinauskienė bandė teisybės ieškoti Aukščiausiajame Teisme, tačiau ir šio teismo teisėjai moterimi nepatikėjo, nors būtent nuteistosios išdėstytus argumentus teisme palaikė ir Generalinė prokuratūra, kuri paprastai nuteistųjų skundus siūlo atmesti kaip nepagrįstus, – jau praėjusių metų lapkritį prokurorai siūlė sutuoktiniams baudžiamąją bylą nutraukti.

Aiškėja, kad tuo metu prokurorams jau buvo žinoma apie sulaikytų Šiaulių policininkų neteisėtus veiksmus – jie jau tyrė jų galimai padarytus nusikaltimus, o atvejų, kai buvo klastojami dokumentai, buvo ir daugiau (tik bylos nepasiekdavo teismo).

Tiesa, apie tai, kad baudžiamoji byla buvo suklastota, prokurorai tuo metu greičiausiai dar net nenujautė – jie tik įtarė, kad daugelis veiksmų byloje buvo atlikti galimai neteisėtais būdais. Bet baudžiamosios bylos medžiaga buvo taip gerai suklastota, kad net ir kasaciniam teismui nekilo abejonių dėl vyro ir žmonos kaltės.

Prabilo įslaptintas liudytojas: melavau

Į laisvę T. Malinauskienė išėjo tik šių metų birželio 4 d. – Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarė ją paleisti lygtinai. Tuo metu jos sutuoktiniui R. Malinauskui pataisos namų vartai atsivėrė gerokai vėliau – lapkričio 11 d., kai kasacinės instancijos teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Pagrindas tokiam sprendimui – D. Raulušaičio raštas. Jame yra nurodyta, kad dar gegužę įslaptintas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, atskleidė neįtikėtinus faktus. Tyrimą dėl Šiaulių kriminalistų galimai padarytų nusikaltimų atliekantiems LKPB pareigūnams slaptasis liudytojas nurodė, kad sutuoktinių Malinauskų byloje davė melagingus parodymus.

„Kalbėjau tai, ką liepė Tomas iš Šiaulių policijos“, – pareiškė jis ir kategoriškai paneigė tai, ką anksčiau buvo sakęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio tyrimo metu – jis nurodė, kad niekada su Malinauskais nebuvo bendravęs, niekada nebuvo jų namuose ir niekada iš jų nepirko narkotikų.

„2012 m. pavasarį, apie 21 val. man paskambino Tomas iš Šiaulių policijos, susitikome, – LKPB pareigūnų užfiksuotoje apklausoje nurodė įslaptintas liudytojas. – Jis pasakė, kad yra sulaikytas „Mariakas“, jo žmona, ir man padavė atspausdintus lapus ir liepė pasirašyti. Tomas sakė, kad čia surašyti mano parodymai ir jų pagrindu buvo sulaikytas „Mariakas“ ir jo žmona. Iš tiesų aš jokių parodymų nebuvau davęs. Tik vėliau iš Tomo sužinojau, kad „Mariakas“ yra R. Malinauskas, o jo žmona – Tatjana.“

Jis taip pat patikino, kad Tomas buvo prašęs nueiti pas Malinauskus ir įsigyti narkotinių medžiagų. „Nesutikau, nes jie manęs nepažino ir narkotinių medžiagų nebūtų pardavę“, – sakė liudytojas, kurio asmens duomenys yra priskiriami valstybės paslapčiai.

Už liudijimą gavo atlygį

Slaptasis policijos agentas taip pat pasakojo, kad praėjus kelioms savaitėms po šio susitikimo vėl sulaukė Tomo skambučio – liepė atvykti į komisariatą. Čia nuvedė pas tyrėją Gediminą Čeką – prieš tai jam liepė sakyti, kad iš tikrųjų pirko narkotikus pas Malinauskus.

Kaip liepė, taip ir padarė.

„Vėliau man Tomas pasakė, kad reikės duoti parodymus teisme – jis man priminė Malinauskų namų adresą, buto išdėstymą, ir kitas aplinkybes, kurias reikėjo nurodyti teisėjui, – sakė slaptasis liudytojas. – Ką liepė, pasakiau teisme, nors iš tikrųjų tai buvo melas. Tai dar kartą turėjau pakartoti ir Šiaulių apygardos teisme, kai byla buvo nagrinėjama antrą kartą.“

Liudytojas neslėpė, kad už tai, jog pasirašė apklausos protokolą, kuriuo remiantis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti Malinauskai, policininkas jam davė 100 litų.

Buvo išrinktas „Metų sekliu”

Kas tas paslaptingasis Tomas, apie kurį kalbėjo įslaptintas liudytojas? Jis – Tomas Ruchtinas, Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus, kovojančio su narkotikų prekeiviais, viršininkas.

Šiuo metu T. Ruchtinas yra teisiamas dar su septyniolika asmenų – jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu, kartu su pavaldiniu neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Įtariama, kad policijos viršininkas su kitais asmenimis iš policijos pavogė apie 2,4 kg narkotikų.

Neįtikėtina, bet ne vieną nusikaltimą išaiškinęs T. Ruchtinas Šiaulių policijoje buvo labai vertinamas ir net yra pelnęs „Metų seklio“ vardą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas DELFI patvirtino, kad T. Ruchtinas šiuo metu yra įtariamasis ir dar atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, melagingų parodymų davimo ir dokumentų klastojimo. Šis tyrimas ir yra susijęs su šiauliečiais Malinauskais, kurie be kaltės buvo nuteisti.

Įtarimai T. Ruchtinui buvo pareikšti dar birželį – aukštas pareigas ėjęs pareigūnas pripažįsta, kad padarė nusikaltimus, kai kitą asmenį privertė meluoti apie pas sutuoktinius rastus narkotikus. Tiesa, pareigūnas tikino, kad narkotikai pas Malinauskus vis dėlto buvo nupirkti, o jų namuose „taškas“ veikė net apie dvidešimt metų.

Kas pas Malinauskus esą pirko narkotikus, T. Ruchtinas atsisakė pasakyti – esą tai prilygtų valstybės paslapties atskleidimui, o įslaptinto liudytojo duomenų paviešinimas esą sukeltų pavojų jo gyvybei.

Reikėjo gerų darbo rezultatų

Tuo metu T. Malinauskienė tikina, kad T. Ruchtinas meluoja – nei ji, nei jos vyras narkotikais neprekiavo. O vadinamasis „taškas“, apie kurį kalbėjo įslaptintas liudytojas ir pats T. Ruchtinas, veikė visai ne daugiabutyje, kuriame gyveno Malinauskai, o šalia esančiame name.

„T. Ruchtino asmeniškai nepažinojau, bet pasakysiu visą teisybę – kadangi mes narkotikų nevartojame, o dar iš senų laikų yra likę draugų, kurie vartoja ir pas mus retkarčiais užeina į svečius, tai, matyt, kriminalistai taip ir sumąstė, kad jiems galime būti lengvu grobiu, – sakė T. Malinauskienė. – Juk, kaip vėliau paaiškėjo, jie patys prekiavo narkotikais, juk jiems reikėjo ir puikių darbo rezultatų – štai mes jiems labai tikome. Ir dar tada, kai mus sulaikė, per visą Šiaulių spaudą paskelbė – sulaikyti seniausi narkotikų prekeiviai. Bet juk mes esame seniausi narkomanai, kurie išgyveno, narkotikais mes niekada neprekiavome, anksčiau tik savo reikmėms įsigydavome. Bet policininkai šaipėsi – čia korespondentai prirašė.”

Moteris stebėjosi, kaip bylą nagrinėję teismai aklai tikėjo vienintelio įslaptinto liudytojo parodymais.

„Advokatas į tai ne kartą bandė atkreipti teisėjų dėmesį, bet jie net nereagavo, o policininkams, kurie tingėjo dirbti, tai labai patiko, – sakė T. Malinauskienė. – Juk teismas buvo davęs sankcijas ir daryti garso įrašus, bet kai vyko išgalvoti narkotikų pirkimai, jokių įrašų nebuvo padaryta. Nei pirmą, nei antrą kartą. Jau vien tai turėjo sukelti rimtų abejonių. Bet jie gatvėje pasigavo kažkokį liudytoją, pribūrė ir – štai, ką turime. Jiems buvo labai paprasta – štai, du seniai, abu be sveikatos, neturi gerų advokatų, teisti, vartoję narkotikus, kas jais patikės. Bet tegul jie pagauna tuos, kurie čemodanais veža! Bet ne, tokie jiems nepasiekiami.“

Vilniaus kriminalistų vizitas ir išgąsdino, ir – pradžiugino

Kai gegužę į Panevėžio pataisos namus, kur T. Malinauskienė atliko bausmę, atvyko kriminalistai iš Vilniaus ir dar kartą ėmė domėtis nusikaltimo, už kurį ji su vyru buvo nuteista, moteris ne juokais išsigando – vėl viskas prasidės iš naujo, o juk tuo metu jau buvo sprendžiamas klausimas dėl jos lygtinio paleidimo.

„Bet ir apsidžiaugiau, kad pagaliau teisybė ėmė aiškėti, – sakė ji. – Kad jūs žinotumėte, kiek mums nervų ištampė, aš ir taip jau turėjau II invalidumo grupę, sunkiai vaikščioju, tada net naktimis nemiegodavau, o čia ant senatvės toks siurprizas! Kai žmogui 55 metai, tokie dalykai tikrai sveikatos neprideda – vyrui net ir širdies operaciją reikėjo daryti. O ir grįžus į laisvę nebuvo lengviau – vyras tai toliau „sėdėjo“. Buvo gili depresija, turėjau net pas gydytojus lankytis.“

Moteris neslėpė, kad gyvenime nepagalvojo, jog gali būti nuteista už nusikaltimą, kurio nepadarė.

„Tikrai net mintis tokia nekilo, nors kalėjime ne vienas žmogus ir skundėsi, kad yra nekaltai pasodintas, bet, žinote, ten visi taip sako, – sakė ji. – Juk, jeigu padarai nusikaltimą, niekur nedingsi, anksčiau ar vėliau turėsi atsakyti. Taip yra. Bet tikrai neįsivaizdavau, kad mūsų Šiaulių kriminalistai gali taip žemai kristi, niekada nepatikėčiau, jeigu kas nors man apie tai papasakotų. Bet dabar, kai pati su tokia realybe susidūriau...“

Valstybės kaltinimą palaikiusi prokurorė: tai – labai negraži istorija

Šiauliečių istorija šoką sukėlė ir prokurorei V. Bartušienei, kuri jų byloje palaikė valstybinį kaltinimą – pareigūnė sako, kad tai, ką padarė ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, yra neatleistinas poelgis.

„Džiugu, kad vis dėlto teisingumas nugalėjo, taip ir turėjo būti, – sakė ji. – Žinoma, tuo metu, kai buvo nagrinėjama byla, atrodė, kad viskas, kas yra surinkta byloje, ką sako įslaptintas liudytojas, yra tiesa. Kitaip elgdamasi ir aš daryčiau nusikaltimą.“

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė neslėpė, kad patyrė tikrą šoką, kai sužinojo, kad Malinauskams byla buvo tiesiog sukurpta.

„Švelniai tariant, tai buvo darbinis šokas – kaip taip gali būti, juk ir jums turbūt taip būtų – darai vienaip, nes manai, kad darai teisingai, o po kiek laiko paaiškėja visai kiti dalykai, – sakė V. Bartušienė. – Už tai, kas buvo padaryta, turi atsakyti kalti asmenys. Tai – labai negraži istorija, jeigu nebūtų įrodymų, sunku būtų patikėti, kad tokie dalykai buvo daromi mūsų teisėsaugos sistemoje. Vis dėlto, manau, po tokių įvykių aukštesni pareigūnai ir vadovai priims adekvačius sprendimus, galbūt bus sugriežtinta tvarka.”

Teisėjai nutarė reaguoti: siūlys keisti įstatymus

LAT pirmininko padėjėja Živilė Jokimaitė-Dolgich sako, kad susipažinęs su DELFI pateikta informacija apie Malinauskams iškeltą baudžiamąją bylą, teismo vadovas Rimvydas Norkus svarsto galimybę kreiptis į įstatymo leidėją dėl teisės aktų tobulinimo.

„Teismo vadovo įsakymu pavesta peržiūrėti ir įvertinti, ar nėra galimybių tobulinti bylų skirstymo teisme mechanizmus”, – pažymėjo ji.

Anot jos, tuo metu, kai buvo gautas generalinio prokuroro prašymas peržiūrėti Malinauskų bylą, teismo bylų posėdžiai jau buvo paskirti iki rugsėjo mėnesio pabaigos, o prokuratūra neprašė medžiagos išnagrinėti skubos tvarka.

„Šiam prašymui nagrinėti laikas buvo paskirtas jau per pirmą naujų bylų paskirstymą po prokuroro išvados gavimo, – pabrėžė Ž. Jokimaitė-Dolgich. – Rengiantis bylos nagrinėjimui teisėjams teko ne tik susipažinti su visa bylos medžiaga, bet ir buvo ištirta prokuroro išvadoje nurodyta informacija, informuotos bylos šalys apie bylos nagrinėjimo laiką, užtikrintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas – gynėjas– nuteistajam, organizuotas žodinis šios bylos posėdis, kuriame dalyvavo prokuroras ir nuteistojo gynėjas.”

Pasak jos, nagrinėjant šį klausimą teismas negalėjo vien formaliai pasiremti prokuroro prašymu.

„Teisėjams teko sudėtingas uždavinys ištirti ir įvertinti prokuroro pateiktą medžiagą, joje nurodytas aplinkybes ir abejones dėl liudytojo parodymų, o prokuroro prašymas nebuvo grindžiamas įsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl liudytojo parodymų melagingumo, o tik aplinkybėmis, kurias teismas pats turėjo ištirti ir įvertinti, – sakė pirmininko padėjėja. – Taigi, teismas turėjo pareigą kruopščiai išanalizuoti, ar dėl pakitusių liudytojo parodymų, atsiranda pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgiant dar ir į tai, kad byloje surinkta ir kita medžiaga, kuria remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.”

Kasacinės instancijos teismo atstovė tikino, kad teisinėje valstybėje negali būti automatiškai, neatliekant išsamaus tyrimo, naikinami įsiteisėję ir Aukščiausiojo Teismo patvirtinti sprendimai, net jei prašymą pateikia ir generalinis prokuroras.

„Aukščiausiasis Teismas imasi ir ateityje imsis visų įmanomų priemonių, kad visos bylos, susijusios su žmogaus laisve, būtų išnagrinėtos teisingai ir operatyviai”, – Ž. Jokimaitė-Dolgich sakė, kad teismo pirmininkas svarsto galimybę kreiptis į įstatymo leidėją dėl teisės aktų tobulinimo.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...