captcha

Jūsų klausimas priimtas

Etikos sargai: Laisvės premijų komisija gali dirbti ir vėl teikti kandidatūrą

Nors iš Laisvės premijų komisijos atsistatydino dalis jos narių, ši komisija gali tęsti darbą ir vėl teikti kandidatūrą šiai premijai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Taip mano Seimo Etikos ir procedūrų komisija, į kurią, nutarus neskirti 2015 metų Laisvės premijos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir subyrėjus Laisvės premijų komisijai, kreipėsi Seimas.

„Komisija gali dirbti todėl, kad atsistatydino 6 jos atstovai, o dar 7 yra, dauguma yra. (...) Jeigu komisija nesusirinktų, tada mes kelsime kitą klausimą, bet komisija kol kas dirba ir ji turi apsispręsti“, – ketvirtadienį po Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Leonardas Talmontas.

Paklaustas, ar komisija gali teikti naują kandidatūrą, jis atsakė, kad „ji viską gali“.

„Jie gali siūlyti ar tą patį atstovą, ar kitą atstovą. Seimas apsisprendė ponui V. Landsbergiui premijos neskirti, bet neatmetė nutarimo, grąžino jį tobulinti. Kokia ten pavardė atsiras: ar V. Landsbergio, ar V. Adamkaus, ar dar kitų garbingų žmonių, tai jau komisijos reikalas“, – teigė L. Talmontas.

Lapkričio 24 d. Seimas nutarė, kad V. Landsbergiui nebus skirta 2015 metų Laisvės premija. Po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jis grąžintas komisijai tobulinti.

Po šio balsavimo I. Degutienė pareiškė apie atsistatydinimą iš Laisvės premijų komisijos pirmininkės ir narės pareigų, iš komisijos pasitraukė Seimo narė Dalia Kuodytė. Vėliau iš komisijos atsistatydino ir kiti jos nariai.

Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...