captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po nuomonės apie S. Skvernelį – naujas draudimas

Statutinė tarnyba ir nuomonės raiškos laisvė – du nesuderinami dalykai? Toks klausimas kilo po Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Renato Požėlos įsakymo, kuriuo papildomas VSAT pareigūnų etikos kodeksas – jis pakeistas taip, kad pareigūnams apsunkinama vieša nuomonės raiška.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

R. Požėla įsakymą pasirašė lapkričio 26 d., lapkričio 23-iąją DELFI portale pasirodė VSAT Pasieniečių mokyklos vyriausiosios specialistės Editos Zeleniakienės nuomonė, kurioje ji išsakė keletą abejonių, kodėl negali visa širdimi būti vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio palaikymo komandoje.

Ši nuomonė buvo išreikšta tuo metu, kai ministras sulaukė kritikos iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ir prezidentės Dalios Grybauskaitės dėl netinkamo bendravimo policijos operacijos metu. Konfliktas tarp S. Skvernelio ir L. Graužinienės kilo policijai po Vilnių vaikantis kalašnikovu ginkluotą narkomaną, o prezidentė netiesiogiai išsakė palaikymą Seimo vadovei. Tai vos nesibaigė S. Skvernelio atsistatydinimu.

S. Skvernelį ginti stojo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas. Pareigūnai net suplanavo palaikymo akciją ministrui prie Katedros, nors galiausiai ją atšaukė prašant pačiam S. Skverneliui.

Straipsnis R. Požėlai sukėlė minčių

E. Zeleniakienė savo straipsnyje palietė pareigūnų „išstatutinimo“ klausimą. „Išstatutinimas“ reiškia, kad dalis pareigūnų, kurių darbo turinys neturi daug bendra su statutine veikla, neteks antpečių ir atitinkamų garantijų. Tokių pareigūnų daugiausia likę būtent VSAT, bet straipsnio autorė atkreipė dėmesį į teisės aktų nesuderinimą ir tam tikrą nepagarbą „išstatutinamiems“ pareigūnams.

Dėl šios reformos E. Zeleniakienė teigė turinti abejonių ir todėl negalinti visa širdimi palaikyti S. Skvernelio, kaip kiti pareigūnai. „Išstatutinimas“ liečia ir pačią straipsnio autorę, nors ji neišsakė kategoriško prieštaravimo reformai.

Tekstas buvo publikuotas lapkričio 23 d. ir jau po kelių dienų VSAT vadas R. Požėla pasirašė įsakymą, kuriuo į VSAT pareigūnų etikos kodeksą įtraukiama nuostata: „Pareigūnai, viešai reikšdami savo asmeninę nuomonę, įsitikinimus ar kritikuodami valstybės įstaigų, vadovybės ar kolegų sprendimus ir veiksmus, turi nepažeisti lojalumo, padorumo ir pavyzdingumo principų“.

Ar tai reakcija į E. Zeleniakienės straipsnį? VSAT vadas R. Požėla atsako neigiamai, bet iškart pripažįsta, kad straipsnis jam sukėlė abejonių.

„Bet kokiu atveju šie pakeitimai, kad ir labai blogo ką norėtume padaryti kolegei, tikrai nepadarysime, nes straipsnis išėjo anksčiau, o šitas pakeitimas vėliau. Bet užmačia buvo sena: pas mus vyksta didžiulės pertvarkos, priiminėjami sprendimai. Norėdami užbėgti už akių dėl galimų sprendimų interpretavimo, suformavome tris principus, papildėme savo etikos kodeksą“, – sako R. Požėla.

Pašnekovo teigimu, VSAT viduje bus netgi kuriama Etikos komisija, kurioje dirbtų ir atstovų iš visuomenės.

„Šita nuostata priimta tam, kad būtų išvengta tokių kalbėjimų ne pagal kompetenciją, viršijant įgaliojimus, kad nebūtų politikavimo aspektų. Bet jokiu būdu tai nesusiję su cenzūra ar diktatūra“, – sako VSAT vadas.

Neoficialiais duomenimis, po straipsnio pasirodymo specialistė buvo pakviesta aiškintis Pasieniečių mokyklos vadovybei, nors nuobaudų nesulaukė.

Pati E. Zeleniakienė situacijos komentuoti plačiau nepanoro, motyvuodama tuo, kad savo poziciją jau išsakė straipsnyje.

R. Požėla sako turintis abejonių dėl straipsnio turinio: „Aš manau, kad ten galbūt viršyti įgaliojimai. Jeigu būtų žmogus rašęs tik vardas pavardė ir nenurodęs pareigų... O dabar ji kalbėjo kaip nuo mūsų tarnybos. Aš mačiau keletą tokių momentų, kurie tikrai prasilenkia su pareigūnų etika. Bet tikrai tie kodekso pakeitimai nėra nukreipti į šią pareigūnę, tiesiog norime, kad ateityje mūsų pareigūnai nepažeistų tam tikrų principų“.

Profsąjungoms remti S. Skvernelį galima, pavieniui kritikuoti – ne

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Vladimir Banel, kuris taip pat vadovauja ir visų pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, išgirdęs klausimą atsako irgi klausimu – ar žiniasklaidoje irgi priimta kritikuoti savo vadovus?

„Visų pirma, šitą tekstą rašė tikrai ne šita pareigūnė. Nereikia net ekspertų, už to slypi, matyt, kiti žmonės ir kiti interesai“, – pareiškė V. Banel, nors pridūrė tokią išvadą darantis iš spėjimų, o ne turėdamas konkrečių duomenų.

„Duok Dieve, kad aš klysčiau, bet aš ten tikrai nepažįstu taip rašančių. Nebent viešųjų ryšių ar komunikacijos padalinyje. Kita vertus, ypatingai Pasieniečių mokykloje, jie niekada nereikšdavo nuomonės – jokiais atvejais, jokiomis aplinkybėmis. Net kai tai liesdavo juos, nebuvo jokių straipsnių, jokių raštų“, – pridūrė V. Banel.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad statutiniai pareigūnai turi suvokti savo statusą, hierarchiją, subordinaciją ir elgesio taisykles.

„Negalima to pažeisti. Viskas susiję: lojalumas, subordinacija, elgesio taisyklės. Jei tu nori pasakyti kažką aukštesniam vadovui, tiesioginiam vadovui – tu tą ir darai. Jei nori savo vadovą paskųsti aukštesniam vadovui – irgi turi tokią teisę. Dabar mes turime situaciją, kai klausimas yra politinis ir statutinis pareigūnas veliasi į politinį kontekstą. Tai čia net išeina, kad jis iš dalies politikuoja, kas iš principo nepriimtina. Jau nekalbant apie nelojalumą“, – sako profesinių sąjungų susivienijimo vadovas.

O kaip pareigūnų palaikymas S. Skverneliui? Ar tai irgi politikavimas?

„Interpretacijų buvo tokių, bet profesinės sąjungos yra profesinės sąjungos. Jeigu tai būtų bandoma vadinti politikavimu, tai galiu pasakyti, kad mums tai įdomu iš pragmatinių sumetimų. Ir mes šiuo atveju kalbame ne apie vieną Petrą, Joną ar Antaną, bet apie sistemą ir sisteminius pokyčius“, – sako V. Banel, pridurdamas, kad E. Zeleniakienė išsakė tik savo pačios, o ne bendruomenės, poziciją.

Pasak V. Banel, situacija atrodytų kitaip, jei pareigūnė nebūtų pasirašiusi savo pavarde ir nurodžiusi, kad dirba VSAT Pasieniečių mokykloje.

R. Juozapavičius: situaciją matau iš dviejų pusių

Paprašytas įvertinti situaciją, žiniasklaidos ir viešųjų ryšių ekspertas Rytis Juozapavičius teigia, kad ji dvipusė. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad lojalumas svarbus visoms organizacijoms.

„Visos organizacijos lojalumą supranta taip, kad tai, ką galvoji, pirma turėtum pasakyti kolegoms ir organizacijos lyderiams, o tik paskui – kitiems. Pavyzdžiui, net jeigu norime pakritikuoti draugą, mes pirma pasakome draugui, ką galvojame. Toks paprastas lojalumo principas. Dauguma organizacijų šį principą gina“, – sako R. Juozapavičius.

Pasak jo, knygos „Didi drąsa. Kaip sprendimas būti pažeidžiamu keičia mūsų gyvenimą“ autorė Brene Brown taip pat yra įrodžiusi, kad lojalumas kuria pasitikėjimą. Tačiau R. Juozapavičius teigia, kad susiklosčiusi padėtis gali atrodyti kitaip, jei žmogui susidaro įspūdis, kad jo nuomonė niekam neįdomi.

„Grįžtant prie Pasieniečių mokyklos pareigūnės situacijos, tai aš klausčiau, ar mokykla stengėsi sukurti tokią erdvę, kur pareigūnė galėtų pasakyti, ką ji galvoja? Jeigu jai susidarė įspūdis, kad jos nuomonė niekam neįdomi, kad čia tokia hierarchija, jog jos nuomonės niekam nereikia, o atotrūkis tarp vadų bei eilinių tarnautojų milžiniškas, tada žmogus jaučiasi niekam nereikalingas ir rašo į laikraštį ar DELFI. Tai dvipusis dalykas“, – sako R. Juozapavičius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...