captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Butkevičius: nelojalūs Lietuvai VST pareigūnai turėjo teisę dirbti su slapta informacija

„Jeigu žiūrėtume kiek į praeitį, tai ne kartą buvo viešų pasiūlymų pertvarkyti VST ar bent jau integruoti ją į Policijos departamento veiklą. Tačiau kai visi reikiami teisės aktai pasiekdavo Seimą, jie visi būdavo atmetami ir niekada nesulaukta galutinio sprendimo. Ši tarnyba visada turėjo tarsi išskirtinį statusą, net nežinau nuo kurių laikų. Ta tarnyba daug metų buvo nekontroliuojama, o už lėšų naudojimą nebuvo prašoma atsiskaityti“, – apie į viešumą kylančias Viešojo saugumo tarnybos problemas sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Premjeras tikina, kad apie esamą padėtį VST žino jau kurį laiką ir jau imtasi veiksmų. A. Butkevičiaus nuomone, blogiausia tai, kad šioje tarnyboje yra pareigūnų, kurie lojalūs Rusijai, ne Lietuvai, tačiau turi teisę dirbti su slapta informacija.

Pokalbis su ministru pirmininku – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“.

Viešojo saugumo tarnybai, kurioje tarnauja per 1000 pareigūnų, pradėjus vadovauti profesionalui kariškiui, turinčiam didelę patirtį ir puikų išsilavinimą, Ričardui Pociui, pradėjo aiškėti, kad tarnyba – ne tik visiškai nugyventa, apraizgyta neaiškiais giminystės ryšiais, bet ir dalis jos pareigūnų gali būti lojalūs Rusijai, o ne Lietuvos valstybei. Jums pačiam ši viešumoje pasirodžiusi informacija buvo staigmena, ar ne?

Viešumoje jau pasirodžius informacijai, galiu kalbėti atviriau. Man ši informacija buvo žinoma prieš maždaug 7 mėnesius, bet viešai negalėjome apie tai kalbėti, nes tuo metu ta informacija turėjo būti slapta. Aš susipažinau su visa ta informacija, ją man pateikė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Buvo atliktas didelis darbas – kelis mėnesius rinkta medžiaga, kokie giminaičiai kur įdarbinti, kokie asmenys gauna atlyginimus, nors į darbą neina, kokie žmonės yra galimai nelojalūs mūsų valstybei. Blogiausia tai, kad tarp tų galimų nelojalių yra ir tų, kurie turi galimybę susipažinti su slapta informacija. Tuomet su ministru priėmėme sprendimą, kad Sergejus Madalovas turi būti atleistas iš pareigų, nors ir žinojome, kad bus didelis politikų spaudimas. Ta tarnyba buvo savotiškas status quo, kad atskaitinga tik kažkuriems politikams, ir nebuvo per daug leidžiama net atlikti tam tikrų patikrinimų.

Premjere, kaip taip atsitinka, kad Jūs jau tiek mėnesių žinote šią informaciją, bet Liepos 6-ąją Valstybės vadovė S. Madalovą apdovanojo?

Aš nesu atsakingas už Madalovo apdovanojimą. Taip jau atsitiko, kad jis buvo apdovanotas Liepos 6 d., nors jau liepos 1 d. nebedirbo šiose pareigose. Nežinau, už ką jis apdovanotas, už kokius nuopelnus. Tik žinau, kad jis atleistas anksčiau.

Jūs gilinotės, kas yra apdovanojimo teikėjas?

Ne, kol kas tokio atsakymo nėra. Įvairių kalbų yra, kad kai kurie garsūs, žymūs politikai.

Mūsų šaltiniai yra sakę, kad tai – Vytautas Landsbergis.

Aš tokias kalbas irgi esu girdėjęs, bet negalėčiau šimtu procentų patvirtinti.

Bet kuriuo atveju tai, kad viskas pradeda aiškėti, didžia dalimi yra vidaus reikalų ministro nuopelnas?

Visą šią didelę bylą S. Skvernelis atnešė man į kabinetą. Paprašiau, kad visa ta surinkta medžiaga būtų dar kartą patikrinta, bet taip pat mes priėmėme sprendimą, kad reikalinga esminė šios tarnybos reorganizacija.

Bet ar neturėtų būti pradėti kažkokie ikiteisminiai tyrimai? Juk yra ir oficialios informacijos, kad S. Madalovo artimieji turi nekilnojamojo turto tikrai kur kas daugiau, negu turėtų turėti: pavyzdžiui, viešbutį prie Kauno marių, jachtas ir kita. Tokių dalykų turėtų imtis ir teisėsaugos institucijos.

Galiu pasakyti, kad tyrimas vyksta. Jis prasidėjęs jau anksčiau, bet, kaip minėjau, iki šiol apie tai viešai nekalbėjome. Iki šios dienos visa ši informacija buvo slapta, tačiau tarpinstituciniu lygiu mes ja keitėmės.

Biudžetas dar nėra priimtas. Ką Jūs keisite, atsižvelgdami į naujausią informaciją? Pirmiausiai turiu omenyje vidaus saugumą.

Labai jautrus klausimas šiuo metu. Kaip žinote, statutinėms tarnyboms didesnį asignavimą buvome suplanavę jau artėjantiems metams, bet matome, kad tas finansavimas vis tiek nėra pakankamas. Taip pat esame numatę jau artimiausiame vyriausybės posėdyje padidinti asignavimus vidaus reikalų sistemai nuo 6 iki 11 mln. eurų techniniam aprūpinimui ir darbo užmokesčio kėlimui.

Bet kuriuo atveju, turbūt keista yra girdėti tai, kad tokio svarbumo tarnyba, kaip VST, vis dar naudojasi technika, kuri pagaminta 1960 m.: ir automatai, ir vadinamosios kovinės mašinos, kurios, pasak vado, yra tiesiog skardinės. 25-eri metai Nepriklausomybės ir tokia padėtis. Kuo Jūs pats tai aiškinate?

Jeigu žiūrėtume kiek į praeitį, tai ne kartą buvo viešų pasiūlymų pertvarkyti VST ar bent jau integruoti ją į Policijos departamento veiklą. Tačiau, kai visi reikiami teisės aktai pasiekdavo Seimą, jie visi būdavo atmetami ir niekada nesulaukta galutinio sprendimo. Ši tarnyba visada turėjo tarsi išskirtinį statusą, net nežinau nuo kurių laikų. Ta tarnyba daug metų buvo nekontroliuojama, o už lėšų naudojimą nebuvo prašoma atsiskaityti.

Ši situacija turbūt yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių. Panašiai tvarkomų sistemų yra ir daugiau, pavyzdžiui, švietimo: mokyklų ir aukštųjų mokyklų skaičius, drastiškas mokinių mažėjimas. Šiai sistemai skubiai reikia rimtų reformų. Vyriausybė dirba trejus metus, liko metai – turbūt nebelabai įmanoma ką nors padaryti, premjere?

Jeigu kalbame apie švietimo reformą, tai pirmiausiai reikia pasakyti, kad tai yra savivaldybių funkcija. Vyriausybė susitarė, kad nebus mažinami moksleivių krepšeliai, nepaisant to, kad mažėja moksleivių skaičius. To pageidavo tiek švietimo darbuotojų profsąjungos, tiek savivaldybių merai.

Bet dabar situacija yra tokia, kad Lietuvoje mokytojų 1000 moksleivių yra du kartus daugiau negu Vokietijoje.

Kai kuriose savivaldybėse nėra. Jos labai sėkmingai įvykdė reformą. Pavyzdžiui, Akmenės savivaldybėje vidutinis mokytojo atlyginimas yra 920 eurų, o Panevėžio rajone to paties mokytojo vidutinis atlyginimas – apie 710 eurų. Algos skiriasi daugiau nei 200 eurų. Kodėl? Nes vienos savivaldybės atliko reformą, kitos – ne. Vyriausybė neprivalo atskiroms savivaldybėms sakyti, kokias mokyklas apjungti ar uždaryti. Vietos valdžia turi pati geriau žinoti savo poreikius. Dabar planuoja streikus, mokyklos kelias dienas nedirbs. Vėl sakoma, kad tai – vyriausybės problema. Mes aiškiai pasakėme, kad darbo užmokesčio fondą didinsime, bet mes negalime sutvarkyti mažėjančio moksleivių skaičiaus ir mokytojų kiekio. Tai kas turi išspręsti vidaus problemas, jeigu ne merai?

Kita sisteminė problema – sveikatos apsauga. Lietuva turbūt turi daugiausiai ligoninių vietų tūkstančiui gyventojų pasaulyje, jau ne tik Europoje – net 9. Visa sistema iš esmės yra orientuota į ligoninių išlaikymą, bet permainos nevyksta.

Vytenis Andriukaitis, buvęs sveikatos apsaugos ministras, pirmasis ir padarė šią analizę. Jis tiksliai pasakė, kiek turime ligoninių, kiek yra lovadienių užimta per metus. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone lovadienių per metus skaičius sudaro tik apie 150. Bet yra numatytas ketvirtas ligoninių reformos etapas. Svarbu, kad atsirastų slaugos skyriai ir žmonės nebūtų išmesti į gatves. Mes einame tuo keliu. Kitas variantas – klasterinė sistema. Ta 4 reformos sistema buvo numatyta, kad bus užbaigta 2016 m., bet, kaip matome, kitąmet tikrai nebus užbaigta. Manau, bus baigta 2017 m. Tam reikalinga politinė valia.

2014 m. buvo 90 lovų ligoninėse 10 tūkst. gyventojų, tai 9 – 1000, kaip ir kalbėjome. JAV vos virš 2, ES vidurkis apie 3,5. Koks Lietuvos tikslas?

Pirmiausiai – klasterinės sistemos sukūrimas. Taip pat – ketvirtasis reformos etapas. Kitas kelias – kai kurios rajoninės ligoninės jungiasi prie regioninių ligoninių. Trečio lygio ligoninėse yra įdiegti skyriai, siekiant sumažinti lovų skaičių. Tam, kad pagalba būtų suteikta labai greitai ir pacientas jau kitą dieną galėtų būti išleistas namo. Tikiu, kad klasterinė sistema pasiteisins.

Premjere, bet tai, apie ką mes kalbame: švietimo sistema, viešojo saugumo sistema ar sveikatos sistema – tai tik pavyzdžiai, kad tvarkantis efektyviau galima pasiekti rezultatų, kad pinigų būtų, jų daugiau mokesčių mokėtojams neskiriant. Tereikia efektyviau tvarkytis su turimomis lėšomis.

Svarbiausia – racionalus planavimas ir efektyvus lėšų panaudojimas, siekiant kuo geresnio rezultato. Bet tai turi suprasti visi. Jeigu mes kalbame apie mokytojų atlyginimo padidinimą iki 40 proc., tai reikia perskaičiuoti, ir kiek mokytojui turi tekti moksleivių, kiek klasėse turi būti mokinių. Bet dėl viso to turi būti sutarta. Mes esame numatę 1,6 mln. eurų tiems mokytojams, kurie nori išeiti į pensiją ar jau yra pensinio laikotarpio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...