captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bandymas pataisą dėl šeimos perduoti kitam Seimo komitetui baigėsi nesėkme

Šeimą tiesiogiai su santuoka Konstitucijoje susieti norintys parlamentarai norėjo pakeisti pagrindiniu klausimui svarstyti paskirtą Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK), bet nesėkmingai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Projekto vilkinimu TTK kaltinantys parlamentarai siūlė priimti protokolinį nutarimą, kad pagrindiniu taptų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau tam nepritarta, už balsavus 39 Seimo nariams, o 21 ir 26 atitinkamai buvus prieš ir susilaikius.

Seimo TTK vadovas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad siūlymas prieštarauja Seimo statutui, kuris numato, jog išvadas dėl Konstitucijos pataisų projektų teikia būtent Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai piktinasi, kad TKK vilkina projektą, kuris Seimui buvo pateiktas dar 2013 metų gruodį. Kol nėra apsvarstytas pagrindiniame komitete, projektas nėra svarstomas plenarinių posėdžių salėje.

„Per tą laiką nieko nebuvo padaryta. Įtraukti į (komiteto) darbotvarkę nepavykdavo, nes nepritardavo (nariai), tik kai mes pradėjome kalbėti, kad komitetas gali būti pakeistas, prasidėjo klausymai. Kai 106 Seimo nariai pateikė pataisą, tai rodo cinišką komiteto požiūrį į 106 Seimo narius, nepagarbą mums visiems, kurie pasirašė projektą“, – sakė vienas pataisos teikėjų konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Įtarimus politikams sukėlė ir TTK surengti projekto klausymai, nes juose kartu su kitomis organizacijomis savo atstovaujamos įstaigos, Lietuvos žmogaus teisių centro, poziciją pristatė direktorė Birutė Sabatauskaitė, TTK vadovo J. Sabatausko dukra.

„Jo dukra, kai buvo organizuoti klausymai, atstovavo priešingai nuomonei, visuomeninei organizacijai, iš anksto buvo matyti, kad suformuota nuostata nepritarti šiai pataisai“, – tvirtino Seimo narys Povilas Urbšys ir ragino visą TTK nusišalinti, kad nekiltų viešųjų ir privačių interesų konflikto.

„Negana to, klausymų metu Seimo nariams buvo pateiktas išvadų projektas, kur būtent pritariama toms nuostatoms, kurios prieštarauja siūlomam variantui. Išankstinis užsiangažavimas leidžia sudaryti prielaidas, kad čia nesąžininga“, – kalbėjo P. Urbšys.

B. Sabatauskaitė klausymuose paskelbė tarptautinių teismų sprendimus, kuriems prieštarautų siūloma Konstitucijos pataisa, taip pat ji siūlė valdžios institucijoms imtis priemonių, kurios iš esmės gerintų šeimų situaciją, skatintų susilaukti vaikų, kurti palankią aplinką padedant derinti darbą ir šeimą. Klausymuose buvo pristatytos abiejų pusių pozicijos – kalbėjo ir žmogaus teisių gynėjai, ir seksualinių mažumų atstovai, ir Vyskupų konferencijos teisininkas, visuomenininkai.

J. Sabatauskas į pastabas atsakė, kad komitetas negali laikytis kitos pozicijos, kaip pritarti pastaboms dėl tarptautinių teismų sprendimų, o kaltinimus interesų konfliktu vadino sunkiai suvokiamais.

„Kolega P. Urbšys sakė, kad parašyta išankstinių nuostatų, kad pritarta – ten, kur minimos Europos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartys, mes negalime rašyti „nepritarti“, nes ten konstatuojamas faktas, ten nėra nuomonės. Ten gali būti tik pritarimas, nes mes turime laikytis tiek EŽTT, tiek Europos Teisingumo teismo sprendimų“, – sakė J. Sabatauskas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams, kurie šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat tėvystės ir motinystės. Konstitucijos pataisos projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „ šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.

Pataisoms nepritaria vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją, o pačios pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos po to, kai Konstitucinis Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.

Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...