captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis paaiškino, kodėl „Tvarkos ir teisingumo“ nemini kaip galimos partnerės rinkimuose

Atsistatydinimo pareiškimą pirmadienį atsiėmęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis neneigia dalyvavimo Seimo rinkimuose galimybės, tačiau tikina vėliau spręsiąs, ar į rinkimus verčiau eiti su kuria nors iš partijų, ar kaip nepriklausomam kandidatui: „Nemanau, kad aš būsiu kokios nors partijos narys. Nors šiandien taip, rytoj gali būti kitaip...“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ sakė S. Skvernelis.  
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Ministre, šiandien [pirmadienį] patvirtinote, kad atsiėmėte atsistatydinimo pareiškimą ir kad iki rinkimų liekate dirbti premjero komandoje. Ar tuo atsistatydinimo pareiškimu, galiojusiu devynias dienas, pasitikrinote savo svorį ant Lietuvos politinių svarstyklių?

– Ne, matyt, tiesiog taip sutapo, kad buvo ministras pirmininkas išvykęs, o Vyriausybės įstatyme aiškiai nusakytos kompetencijos ir ministras, pavaduojantis ministrą pirmininką, negali spręsti dėl personalijų. Nieko aš netikrinau ir negalvojau tikrinti.

– Kai kalbėjomės praėjusią savaitę, Jūs sakėte, kad turite sulaukti ministro pirmininko, kad tas sprendimas, kurį priimsite, jau būtų galutinis. Kas pasikeitė nuo praėjusios savaitės, nes premjeras Algirdas Butkevičius nuo pat atsistatydinimo pareiškimo sakė, kad palaiko Jus ir norėtų, kad Jūs liktumėte dirbti.

– Yra tam tikra etika, ministro pirmininko nebuvo Lietuvoje ir tikrai norėjosi pasikalbėti ne tik apie mano asmens palaikymą ar nepalaikymą. Šiandien mes aptarėme darbus, kurie buvo padaryti ir kokie darbai turi būti padaryti artimiausiu metu. Aš gavau patikinimą, kad jis tikrai palaiko, taip pat ir tam tikrą tų darbų biudžetinio finansavimo dalį – tai buvo dalykinis pokalbis, kuris, atmetus visas praėjusios savaitės reakcijas, tikrai buvo pakankamai konstruktyvus.

– Ministras pirmininkas sakė, kad prašymas dėl atsistatydinimo buvo skubotas ir šiek tiek padiktuotas susidariusios emocinės situacijos – na, išeitų, kad Jūsų elgesį pavadino šiek tiek pasikarščiavimu. Ar Jūs sutinkate su jo vertinimu?

– Žinoma, emocijų buvo daug, nes situacija buvo neeilinė. Turėjome ir dar tebeturime bendrą saugumo situaciją, kuri nėra labai paprasta. Bet mano žingsnis buvo apgalvotas. Aišku, žmonės visuomet vadovaujasi emocijomis, bet sprendimas buvo apgalvotas ir sąmoningai priimtas.

– Bet sąmoningai priimtas dėl ko – kad nuneštumėte pareiškimą, kurį vėliau atsiimate?

– Kai nunešiau pareiškimą, aš negalvojau, kad jį atsiimsiu, aš buvau susitaikęs ir darbą susiradęs. Būtų prasidėjęs kitas gyvenimo etapas.

– Kokį darbą buvote susiradęs?

– Malonų širdžiai...

– Kas yra malonu Jūsų širdžiai? Ar dabartinis darbas – nelabai?

– Dabartinis darbas yra sunkus, daug streso jame, daug įtampos, atsakomybės. Ten būtų buvęs ramesnis, malonesnis darbas.

– Grįžkime prie to, kad likote ministru. Sakėte, kad likote dėl to, jog premjero parama yra svarbi, bet buvote paskirtas prezidentės ir Jūsų kandidatūra, derinant su ja, jai tiko. Ar jos parama šiuo gyvenimo laikotarpiu yra mažiau svarbi negu premjero?

– Ne, jos parama irgi yra ypatingai svarbi, nes tai yra valstybės vadovas. Įstatymiškai ministras yra tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui ir atskaitingas prezidentei – tai ta parama, ypač darant darbus, kurie nėra populiarūs ir kelia daug diskusijų, yra ypatingai svarbi. Tokios paramos neturėjimas trukdo pasiekti norimą rezultatą greitai ir efektyviai.

– Na, Jūs neturite visiškos prezidentės paramos, prezidentė neturi partijos, su kuria Jūs galėtumėte dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį – premjeras ją turi. Kokie yra Jūsų planai kitų metų rudenį?

– Man gaila, kad šių dienų kontekste reikėjo kartoti, kad rinkimai yra pakankamai toli. Ir į šią vyriausybę aš buvau pakviestas ir atėjau ne kaip partinis ministras, atėjau kaip technokratas, profesionalas ar specialistas ir į atliekamus darbus mes žiūrime ne per partinę ar rinkimų prizmę, nors daug kas bando įvelti mus į tą rinkiminę kampaniją.

Lygiai taip pat aš pasirinkau viceministrus, neturinčius nieko bendra su partiškumu, pagal tai, ar jie geba ir gali tuos iššūkius priimti. Ir visa mūsų komanda – aš suprantu, tai yra politiniai postai – bet tai neturi nieko bendro su partine linija.

– Na, viceministrai turi šiek tiek bendra su tam tikrų partijų partinėmis linijomis.

– Iš esmės neturi nieko bendro, nes jie arba nepartiniai, arba, kaip viceministras Elvinas Jankevičius, kurio paprašiau likti kaip profesionalo ir tęsti darbą, kurį dirbome būdami kitose pozicijose. O iki rinkimų dar labai toli. Įstatyme aiškiai pasakyta: likus 65 dienoms iki rinkimų bus pradėti kelti kandidatai vienmandatėse apygardose ir rengiami daugiamandačių sąrašai, tuomet bus galima kalbėti. Šita rinkimų korta mums trukdo ramiai daryti tuos darbus, kuriuos norime padaryti.

Dar sykį sakau tą patį – mūsų tikslas nėra eiti į vieną ar kitą politinę jėgą. Aš tikrai nemanau, kad aš būsiu kokios nors partijos narys. Nors šiandien taip, rytoj gali būti kitaip... Kol kas esu nusiteikęs dalyvauti, jeigu bus priimami sprendimai. Tuomet galimos įvairios formos: galima eiti kartu su kažkokia politine jėga, galima išsikelti kandidatu surinkus 1000 parašų, tačiau yra dar maždaug metai iki kito rudens ir tai bus rugpjūčio mėnesio sprendimai.

– Jūs sakote „nėra mūsų tikslas“, vadinasi, turite galvoje ne tik save vieną?

– Aš dirbu su komanda, kurioje yra viceministrai, patarėjai, politinio pasitikėjimo žmonės, kurie irgi galvoja apie ateitį, ir man svarbu, ką jie toliau veiks. Jie atėjo pakankamai trumpam laikotarpiui, žinodami, kad geriausiu atveju dirbs porą metų. Kaip matote, gyvenimas rodo, kad laikotarpis gali būti ir trumpesnis. Aš galvoju apie tai, kur tie žmonės toliau eis, ar jie mąsto apie politinį tęstinumą, mes kalbamės, nes aš jaučiuosi atsakingas ir už juos.

– Galvojant apie tai, ką Jūsų komandos žmonės veiks ateityje, galima mąstyti apie dar vieną Jūsų – kaip ministro – kadenciją. Čia turbūt galima paklausti, ar Socialdemokratų partijos parama Jums būtų priimtina, jeigu Jūs dalyvautumėte rinkimuose, nebūtinai kaip partijos narys – galite būti jos remiamas arba neturėti konkuruojančio partijos kandidato?

– Manau, kad sisteminės arba tradicinės partijos, tie patys socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, kurie yra pakankamai sėkmingai išlaikę gyvenimo išbandymą valdžia, – ta parama gali būti įvairi. Taip pat ir socialdemokratų, jeigu bus toks abipusis noras, ko aš neatmetu.

– Jūs neminite „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, delegavusios Jus į postą, kaip išlaikiusios gyvenimo išbandymą ir galimos partnerės rinkimuose. Kodėl?

– Iš tiesų partijos lyderis ir frakcija labai palaikė mus net ir šioje situacijoje. Ta partija turi stiprų lyderį, kuris veda ją į kiekvienus rinkimus. Tačiau ši partija – galbūt ne partija, o atskiri žmonės – turi problemų su teisėsauga. Ir aš apie tai atvirai kalbu su partijos pirmininku, jog, kol tos problemos yra, man, buvusiam policijos vadovui, būtų sunku, žinant peripetijas ir niuansus, išmanant baudžiamąją teisę. Šiandien yra pareikšti įtarimai atskiriems partijos nariams, kurie bandė dirbti ar dirbo partijos vardu. Atsakymų kol kas nėra, o juos norisi gauti.

– Bet dabar Jums tas dirbti netrukdo?

– Rolandas Paksas, Vidaus reikalų ministeriją ištikus krizei, pasirinko mane kaip nepartinį, profesionalų žmogų, nes tokio žmogaus reikėjo. Tai aš tokios būsenos esu ir dirbu.

– Ar Jūsų planuose gali atsirasti naujas, nebūtinai ilgalaikis politinis darinys, sukurtas dalyvauti rinkimuose?

– Tikrai ne. Galbūt kartais ir pajuokaujam, o kai kurie žmonės nesupranta humoro...

– Tokia Lietuvos realybė, koks čia humoras?

– Tai trumpalaikiai projektai, kurie atsiranda ir išnyksta. Nesu politologas ir negaliu vertinti, ar atsirastų Lietuvoje palaikymas dar vienai jėgai. Mes žiūrime pagal Seimo rinkimų įstatymą ir ten parašyta, kad juose turi dalyvauti partija, skirtingai nei savivaldos rinkimuose, kuriuose gali dalyvauti ir visuomeniniai judėjimai. Partijai reikia daug resursų ir įdirbio, ir jūs puikiai žinote, kaip mūsų visuomenė pasitiki partijomis.

– Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, šiandien [pirmadienį] komentuodama Jūsų pasirodymą žurnalistams drauge su premjeru, sakė, kad nubrėžėte naują darbo stilių, t.y., „pagal Konstitucijoje numatytą valdžių atskyrimo principą“. Ir tai, pasak jos, reiškia, kad dabar ji su Jumis bendraus tik per premjerą. Na, panašu, kad nebeskambins. Ar nuliūdote, kad nebereikės atsiliepti į ponios Graužinienės skambučius?

– Tikrai nenuliūdau. Tas bendravimas tegul toks ir būna, nes dabar jis kartais tampa panašus į norą specialiai išprovokuoti. Konstitucija aiškiai nusako Seimo pirmininko statusą ir jo santykį su Vyriausybe. Tikrai nereikėtų painioti Seimo pirmininko ir Seimo pozicijų, nes tai nėra vienas ir tas pats. Santykiai su Seimu yra konstruktyvūs ir racionalūs, daug darbų, kuriuos padarėme, nebūtų įmanomi be Seimo, nes ten priimami įstatymai. Puikiai darbuojamės su Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo komitetais. Esu dažnas svečias frakcijose, kur diskutuojame apie pasiūlymus.

Nemanau, kad mūsų darbas su Seimu, kaip su įstatymų leidybos institucija, taps sudėtingesnis. Atvirkščiai – mūsų darbas taps dar glaudesnis, nes ir šie įvykiai parodė, kad geros idėjos gali būti iš anksto aptartos Seime, nes, kai Seimo nariai išgirsta stereotipus, „atžaisti“ viską būna daug sunkiau. Manau, kad mes ir toliau aktyviai su Seimu bendrausime, nes 75 Seimo narių parašai man reiškia labai daug.

– Bet Jūs neturite Seimo pirmininkės paramos, tiksliau – susipykote su ja, neturite prezidentės paramos, bet iš to, ką Jūs kalbate, galima suprasti, kad Jūs nemanote, jog tie suprastėję santykiai trukdytų vykdyti reformas, dėl kurių Jūs, kaip minėjote, likote poste?

– Aš kalbėjau apie tai su premjeru ir klausiau, ar nebus mano asmuo matomas kaip kliuvinys sėkmingam vyriausybės ir ministerijos darbui? Premjeras patikino, kad ne. Mes ir iki tol matėme bandymų išbraukti įstatymų svarstymus iš darbotvarkės, nors su niekuo aš nesipykau.

– Na, Jums siūlo skaityti knygas apie paauglystės brendimą, matyt, ant Jūsų pyksta...

– Gal ant manęs ir pyksta, čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Aš ant nieko nepykstu ir manau, kad, jei tokiu būdu kerštaujama kenkiant sistemai, kuri yra labai svarbi, susijusi su žmonių saugumu – tai yra kenkiama visuomenei, valstybei. Ar tai tikrai yra solidi politika? Aš abejoju.

– O savo sprendimą pateikti atsistatydinimo pareiškimą, o vėliau jį atsiimti galėtumėte pavadinti solidžiu politiniu elgesiu?

– Aš tikrai esu naujokas politikoje, tačiau įstatyme yra numatyta galimybė, ministrui pirmininkui pasiūlius, tokį sprendimą atsiimti. Ir sprendimas pateikti [atsistatydinimo pareiškimą] nebuvo lengvas, ir šiandien, po pokalbio su premjeru, sprendimas jį pakeisti buvo dar sunkesnis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...