captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valdantieji žada vykdyti įsipareigojimus dėl pabėgėlių skaičiaus

Pirmadienį posėdžiavusi valdančiosios koalicijos Politinė taryba sutarė, kad Lietuva negali priimti daugiau pabėgėlių, negu yra šiuo metu įsipareigojusi.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Mes pasisakome prieš kvotų didinimą, išskyrus, jeigu bus kažkoks ypatingas atvejis, kuris bus svarstomas atskirai taryboje. Bet šiandien visos koalicijos partnerės lyg ir sutarė, kad kvotų didinimui nepritarta“, – po posėdžio žurnalistams sakė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Pasak jo, koalicijos partneriai nesusitarė dėl pabėgėlių kvotų Lietuvai atšaukimo.

„Koalicijos partneriai liko prie skirtingų nuomonių, tai yra Darbo partijos keltas klausimas dėl atsisakymo kvotų, kurios jau yra paskirtos Lietuvai“, – sakė V. Mazuronis.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sako, kad prisiimtus įsipareigojimus dėl pabėgėlių skaičiaus Lietuva vykdys.

„Socialdemokratai laikosi tos pozicijos, kad tos kvotos, kurios yra paskirtos, jos aprobuotos, niekas jų ES mastu neperžiūrės, ir mes taip pat tą įsipareigojimą vykdysime“, – žurnalistams sakė I. Šiaulienė.

Pasak partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko, Europos Parlamento nario Rolando Pakso, „tvarkiečiai“ išskiria dvi pabėgėlių grupes: ekonominiai pabėgėliai ir karo pabėgėliai.

„Ir kaip su Politine taryba nebuvo tartasi dėl 1105 pabėgėlių, tai Politinė taryba nenorėtų, kad būtų didesnis skaičius. Tiek „darbiečiai“, tiek „tvarkiečiai“ pasisako už aktyvias derybas, kad ir šitas skaičius būtų mažesnis“, – sakė R. Paksas. Paklaustas, koks tai galėtų būti skaičius, jis paaiškino, kad nulis.

Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis Politinėje taryboje laikėsi nuomonės, kad dėl smarkiai išaugusios terorizmo grėsmės ir kitų akivaizdžių šio plano trūkumų Lietuva turėtų atsisakyti jai skirtos pabėgėlių kvotos ir kartu su kitomis ES šalimis siekti, kad būtų sukurtas geresnis planas krizei suvaldyti.

„Esu tikras, kad prievarta mes tikrai nieko nepasieksime, ne kartą matėme, jog priverstinis pabėgėlių skirstymas atnešė tik dar daugiau problemų: šalyse kilo protestai, dar labiau išaugo pabėgėlių srautai, smarkiai padaugėjo saugumo iššūkių. Be viso to, kai kurios valstybės atsisakė vykdyti tokią ES politiką ir taip pradėtas skaldyti Bendrijos narių vieningumas“, – sakė V. Mazuronis.

Jo teigimu, vis daugiau ir daugiau šalių pripažįsta, kad dabartinė pabėgėlių skirstymo tvarka yra ydinga ir turi būti kuriamas kitoks planas. „Mes irgi taip manome, todėl atsakomybę už priimtus pabėgėlius privalo prisiimti juos ir priimantys politikai“, – sako Darbo partijos pirmininkas.

Darbo partija siūlo Lietuvai laikytis griežtesnės pozicijos Europos Komisijoje ir pasisakyti už tokį planą, kuris numatytų dar griežtesnę išorinių ES sienų apsaugą bei geresnę kontrolę. Privalu atrinkti tikrus karo pabėgėlius nuo ekonominių migrantų. „Pastaruosius reikia išsiųsti kuo skubiau į gimtąją šalį, o tikriesiems karo pabėgėliams taikyti „laikinojo prieglobsčio“ sistemą, t. y. priglausti tik tol, kol jų šalyse nėra saugu“, – mano V. Mazuronis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...