captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Komorowskis Lietuvos ir Lenkijos santykiuose įžvelgia naujų perspektyvų

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sako, kad dabar tinkamas metas galvoti apie ryžtingas pastangas pagerinti abiejų šalių santykius. Po Lietuvoje pernai įvykusių Seimo rinkimų, Lenkų rinkimų akcija tapo valdančiosios koalicijos nare ir turi savo atstovų Vyriausybėje. Tad lenkų mažuma Lietuvoje esą įgyja galimybę geriau rūpintis savo interesais. 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis sako, kad dabar tinkamas metas galvoti apie ryžtingas pastangas pagerinti abiejų šalių santykius. Po Lietuvoje pernai įvykusių Seimo rinkimų, Lenkų rinkimų akcija tapo valdančiosios koalicijos nare ir turi savo atstovų Vyriausybėje. Tad lenkų mažuma Lietuvoje esą įgyja galimybę geriau rūpintis savo interesais.

Lenkijos prezidentas B.  Komorowskis lietuviams primena: šiemet šventė dviguba – 150 metų ir abiejų tautų sukilimui.

„Bet šiandien Lietuva ir Lenkija švenčia dar vienas labai svarbias metines, būtent, kovos su Rusijos priespauda 1863-aisiais metines“, – sakė B. Komorowskis.

Laikai jau seniai nebe tie, tačiau užsienio apžvalgininkai pastebi, kad Lietuvos ir Lenkijos diplomatai galėtų varžytis su Rusija. Jie iki šiol prisimena bendrą ir griežtą Lenkijos bei Lietuvos poziciją per du 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją Ukrainoje ar Gruzijos ir Rusijos konfliktą. Duetas net vadintas paskutiniais Šaltojo karo kovotojais, kurie apsunkina gyvenimą Rusijos užsienio politikos strategams.

Tačiau pastaruoju metu santykiai atšalę. Apžvalgininkai spėliojo, ar Lietuva nebando mainyti Lenkijos į Šiaurės šalių draugiją, o abiejų šalių žiniasklaidoje daugiau dėmesio skirta ne strateginei partnerystei, bet Lietuvos lenkų problemų detalėms – vietovardžių ir pavardžių rašymui ar lietuvių kalbos egzaminui.

Pernai vasarą Lietuvos Prezidentė net užsiminė, ar nevertėtų santykiuose daryti pauzės. Tačiau ar tokia pauzė duotų naudos Lietuvai perėmus Europos Sąjungos vairą, ypač rengiant Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje, kur Ukraina siektų pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutarimą, o Lietuva praeityje neslėpė – ji norėtų Rytų Europą vesti Vakarų demokratijos keliu ir taip regione griežti pirmu smuiku.

„Su Lietuvos Prezidente kalbėjomės apie tuos didelius uždavinius, kurie kyla iš Lietuvos ir Lenkijos narystės Europos Sąjungoje. Kalbėjomės apie būsimą Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimą,  daugiausiai dėmesio skirdami tam, kas dedasi kaimyninėse šalyse, pirmiausiai –Ukrainoje, Moldovoje ir toliau esančiose Gruzijoje ir Armėnijoje“, – teigė Lenkijos prezidentas.

Po Seimo rinkimų Lietuvos lenkų rinkimų akcija užsitikrino aštuonis mandatus, tapo valdančiosios koalicijos nare ir turi atstovų Vyriausybėje. B. Komorowskis mano, kad taip atsivėrė galimybių langas spręsti lenkų mažumų klausimus, kurie dažnai kišo pagalius į šalių tarpusavio santykius.

„Norėčiau jus pasveikinti iš savo taip pat vilnietiškos širdies su sėkme, kad sugebėjote atvesti lenkus į pergalę rinkimuose ir dalyvavimą valdančioje koalicijoje. Tai atveria visai naują perspektyvą, visai naujų galimybių taip pat ir  Lenkijos ir Lietuvos santykiuose, tarptautiniu lygiu ir šalyje. Turime apie tai kalbėti minėdami Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybės 95-ąsias metines, tos 1918-ųjų nepriklausomybės, kuri tuomet mus atstūmė svarbiu Vilnijos klausimu“, – sakė B. Komorowskis.

Istoriniai klausimai, o ypač kalba, lieka itin jautrūs. Lietuvoje apstu manančių, kad lenkų reikalavimai kelia grėsmę ypatingam lietuvių kalbos statusui. Per minėjimą Daukanto aikštėje buvo protestuotojų, laikančių plakatą „Lietuva – ne Lenkijos provincija“. Tuo metu Lenkų rinkimų akcija įspėjo pasitrauksianti iš koalicijos, jei lenkų moksleiviai negaus nuolaidų per lietuvių kalbos egzaminą dar bent aštuonerius metus.

Abiejų valstybių intelektualai, susirūpinę prastėjančiais šalių santykiais ir įkūrę Jerzy Giedroyco forumą jiems skatinti, sako, kad reikia žvelgti plačiau, pirmiausia stiprinti tinklus, kurti bendras nevyriausybines, studentų organizacijas, fondus.

„ Abi šalys yra suinteresuotos, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos būtų kuo artimesni, širdingesni. Mes turime spręsti problemas, ir visi ginčytini klausimai ateityje turi būti sprendžiami abiejų tautų naudai. Dėl to man nekyla jokių abejonių. Turime daryti viską, kad gyvendami kaimynystėje, būdami ES nariais, galėtume bendradarbiauti ir geriau jaustis“, – teigė buvęs Varšuvos universiteto rektorius prof. Henrykas Samsonowiczius.

Su forumo dalyviais Lietuvoje susitiko ir Lenkijos prezidentas B. Komorowskis bei premjeras Algirdas Butkevičius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...