captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas siekia, kad EK leistų Lietuvai pačiai spręsti dėl laikrodžių sukimo

Parlamentas ketvirtadienį pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 67 Seimo nariai, prieš penki, susilaikė 28 politikai.

Nutarimu Vyriausybė raginama teikti Europos Komisijai (EK) siūlymą, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus. Taip pat Vyriausybė turėtų pavesti atitinkamoms institucijoms atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, pateikti sezoninio laiko poveikio sveikatos, energetikos, transporto, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę.

„Siūloma Vyriausybei, kad pateiktų Europos Komisijai pasiūlymą pakeisti direktyvos nuostatą taip, kad suteiktų galimybę kiekvienai valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus. Galbūt mes būtume pirmieji, ir tikrai nuoširdžiai to norėčiau, kad nesutinkame su šios direktyvos nuostatomis ir pirmiausia atsižvelgiame į poveikį sveikatai“, – sakė Seimo nutarimo projektą inicijavusi Sveikatos reikalų komiteto vadovė „darbietė“ Dangutė Mikutienė.

Anot jos, mokslininkų įrodyta, kad laikrodžių sukiojimas yra „beprasmis, sukelia daug problemų sveikatai“, „apie 20 proc. europiečių pasireiškia migrena, depresija, virškinimo sutrikimai, širdies kraujagyslių ligos“.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Ačas tvirtino nutarimą palaikąs vien dėl vaikų.

„Matau, kaip sunkai pergyvena šitą laiko pasikeitimą maži vaikai, kuriuos veda tėvai į darželį, kada praktiškai vaiką pakelia ir jį miegantį aprengia, ir išveda, toje vietoje tikrai esu už laiko nesukiojimą“, – teigė jis.

„Tvarkietis“ Stasys Brundza tokias Seimo iniciatyvas apibūdino kaip absurdiškas.

„Pagal svarbą Lietuvos valstybės raidai aš prilyginčiau šitą klausimą klausimui, kuris buvo intensyviai svarstomas Seime apie tai, kodėl, kas, už kiek nudažė Džiuljetos (buvusios premjero sekretoriato vadovės) stogą. (...) Milijonai žmonių kasdien blaškosi po pasaulį lėktuvais po kelias laiko juostas, dešimtimis laiko juostų, kažkodėl mes neuždraudžiame skraidyti. Galima būtų uždrausti – ne daugiau kaip po 1 tūkst. kilometrų“, – ironizavo politikas.

Socialdemokratas Bronius Bradauskas Darbo partijos narius, aktyviausiai rėmusius siūlymą nebesukti laikrodžio rodyklių, išvadino tinginiais.

„Kai kam galbūt reikėtų vadintis, jeigu nori žiemos laiką palikti ir vasarą, ne Darbo, o Tinginių partija. Pažiūrėkite, kaime žmonės, kada įdienoja saulė... o jūs išvertę bambas gulėsite, ane? Nedirbsite? Kur čia matyta yra? (...) Dirbkite geriau, o ne bambas išvertę gulėkite su tuo savo laiku“, – piktinosi Seimo narys.

Seimo nutarimo iniciatorė D.Mikutienė yra sakiusi, kad Lietuvai labiausiai tiktų gyventi vadinamuoju žiemos laiku.

„Labiausiai Lietuvoje tinkamas pagal geografinę padėtį, keturi penktadaliai teritorijos (patenka), yra būtent žiemos laiko“, – tvirtino ji.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.

Naujas vasaros laiko taikymo grafikas 2017–2021 metams bus paskelbtas 2016 metais. Anot Lietuvos Vyriausybės, kol kas nėra jokių prielaidų siūlyti persvarstyti galiojančią direktyvą – iki šiol nė viena ES valstybė narė neišreiškė noro keisti galiojančią tvarką.

Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...