captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: ne visi išmoko atsiriboti nuo siaurų politinių ir asmeninių ambicijų

Per 25-erius Nepriklausomybės metus, vertindami nuopelnus laisvei, ne visi išmoko atsiriboti nuo siaurų politinių ir asmeninių ambicijų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė komentuodama Seimo sprendimą nepritarti siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti pirmajam atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tokią šalies vadovės poziciją naujienų agentūrai ELTA perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

„Per 25 Nepriklausomybės metus, vertindami nuopelnus laisvei, ne visi išmoko atsiriboti nuo siaurų politinių ir asmeninių ambicijų“, – rašoma atsiųstame komentare.

ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti V. Landsbergiui.

Po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jis grąžintas komisijai tobulinti.

Parlamentui nepritarus Laisvės premijų komisijos siūlymui šiemetinę premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po Nepriklausomybės atkūrimo V. Landsbergiui, atsistatydino didžioji dalis komisijos narių. Kritiškai vertindami šį žingsnį ir suprasdami išreikštą nepasitikėjimą Laisvės premijų komisija, drauge su Irena Anna Gasperavičiūte, Nikolajumi Medvedevu ir Ona Valiukevičiūte iš Laisvės premijų komisijos narių atsistatydino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas ir Povilas Urbšys. Po nepavykusio balsavimo iš Laisvės komisijos pirmininkės pareigų paskelbė pasitraukianti konservatorė Irena Degutienė, taip pat komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.

Laisvės premija kiekvienais metais teikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...