captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Gailius: S. Skverneliui galėjo keršyti L. Graužinienės aplinkos žmonės

Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio sprendimas atsistatydinti suvienijo Seimą labiau nei bet kurie kiti pastarųjų mėnesių politinio gyvenimo įvykiai. Net 75 parlamentarai antradienį pasirašė po peticija su prašymu, kad ministras liktų savo poste. Tokio atvejo nėra buvę per visus dvidešimt penkerius metus po nepriklausomybės atkūrimo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

S. Skvernelio atsistatydinimą lėmė praėjusį ketvirtadienį Vilniuje vykusi policijos ir specialiųjų tarnybų operacija, kurios metu po visą miestą buvo ieškoma narkomano Igorio Molotkovo, pabėgusio iš policijos automobilio su AK automatu. Nors po penkių valandų bėglys buvo rastas, iš automato neiššovęs nė vieno šovinio, tačiau Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei užkliuvo tai, kad vidaus reikalų ministras jos neinformavo apie vykdytą operaciją, jos kaštus ir tai, ar iš tikrųjų Vilniuje viešėję Baltijos asamblėjos dalyviai, tuo metu puotavę Valdovų rūmuose, buvo saugūs.

Be to, L. Graužinienę papiktino, kad ministras jai pasakęs, jog jau vėlus laikas, jis miega, nes ryte 4 val. turįs išskristi į Briuselį. Seimo vadovės nepasitenkinimą ministru parėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o tai ir lėmė S. Skvernelio sprendimą parašyti premjerui Algirdui Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą. Šiuo metu vyriausybės vadovas vieši Kinijoje. Visi laukia jo sugrįžtant.

Apie tai, kaip gali baigtis šis politinis trileris ir kas lėmė tokią įvykių eigą, LRT.lt kalbėjosi su buvusiu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovu, patyrusiu kriminalistu, Seimo nariu Vitalijumi Gailiumi.

„Akivaizdu, kad visa ši situacija buvo išnaudota ne kam kitam, o politikavimui. Užuot sprendę tas problemas, kurios šiandien aktualios visai Europai – auganti terorizmo grėsmė ir pabėgėlių reikalai – mes veliamės politikos intrigas“, – LRT.lt sako parlamentaras.

Kodėl ir kokiais tikslais tos intrigos kilo?

– Mano galva, Seimo pirmininkė L. Graužinienė pasinaudojo situacija ir jos kontekste bandė išspręsti savo nesutarimus su ministru. Labai norėčiau tikėti, kad Seimo vadovės aplinkoje dirbantys buvę aukšti policijos pareigūnai taip pat nesuvedinėja sąskaitų su vidaus reikalų ministru.

Kokius asmenis Jūs turite omenyje?

– Tie, kas dirba L. Graužinienės politinio pasitikėjimo komandoje.

– Dėl ko jie turėtų suvedinėti sąskaitas su S. Skverneliu? Dėl negautų aukštų postų policijoje?

– Norėtųsi, kad taip nebūtų. Tačiau, stebint įvykius, peršasi mintis, jog ministrui siekė pirmiausia atkeršyti ne Seimo pirmininkė, o artimiausi jos aplinkos žmonės. Ir panašūs faktai jau kartojasi, kai L. Graužinienės politinio pasitikėjimo pareigūnai per ją bando spręsti savo problemas. Tikiuosi, kad ši informacija leis ministrui S. Skverneliui nepadaryti klaidos (neatsistatydinti – LRT.lt) ir nepasiduoti provokacijoms.

– Politiniuose kuluaruose kalbama, kad ir Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas ministro atžvilgiu jaučia kažkokių nuoskaudų.

– Nežinau, bet, mano galva, atsakomybė šiuo atveju tenka ne ministrui, o Vilniaus policijos vadovui K. Lančinskui.

– Nejau kovos dėl postų „po kilimu“ vyksta ir policijoje bei kitose teisėsaugos institucijose?

– Pareigūnų atrankos procedūros – labai aiškios ir skaidrios, bet politikų noras dalyvauti tam tikrų pareigūnų skyrimo procesuose palieka pėdsakus.

– Kaip Jums atrodo, nejau niekada nebus taip, kad, skiriant specialiųjų tarnybų ar Generalinės prokuratūros vadovus, vis dėlto bus išvengta politikavimo?

– Šių įstaigų vadovų skyrimo procedūros aiškiai apibrėžtos įstatymų. Prie to dar nuo kitų metų pradžios prisidės ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, kurie galimybes politikuoti labai susiaurins, bet interesai kartais nusidriekia dar žemiau – iki teritorinių policijos vadovų skyrimo ar dar kažkur.

– Skandalas dėl S. Skvernelio atstatydinimo ar atsistatydinimo išryškino ir dar vieną politinio gyvenimo intrigą, apie kurią yra kalbėjusi buvusi Seimo vadovė konservatorė Irena Degutienė – ar įrašinėjami aukščiausių šalies vadovų telefoniniai pokalbiai? Jei L. Graužinienė kėsinosi paskelbti savo naktinį pokalbį su S. Skverneliu, gal taip ir buvo?

– Manau, kad ji to pokalbio įrašo neturi, bet greičiausiai tikėjosi, kad vyriausybės ryšių centro pareigūnai jai tą įrašą pateiks. Jei taip padarytų, jie pažeistų įstatymus. Tą įrašą centras būtų galėjęs padaryti tik tuo atveju, jei būtų turėjęs teismo sankciją.

O jei to pokalbio įrašas buvo padarytas kitomis priemonėmis, tuomet jau reikėtų kalbėti apie politinę L. Graužinienės kultūrą. Bet, mano galva, tai, kad Seimo vadovė pasakė, jog ketina paskelbti pokalbį su ministru, lėmė jos įstatymų nežinojimas.

Kita vertus, jei L. Graužinienė dar ir nežino visų įstatymų, jos naujas sekretoriato vadovas ir kiti patarėjai privalėjo paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ji galėtų gauti tam tikrų pokalbių įrašus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...