captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas išteisintas korupcijos byloje

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį korupcijos byloje išteisino didžiausios šalyje vandens tiekimo įmonės „Vilniaus vandenys“ buvusį generalinį direktorių Darių Norkų. Taip pat išteisinti kiti šios įmonės darbuotojai bei bendrovės „Lukoil Baltija“ atstovas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

D. Norkui prokuratūra siūlė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat 13 tūkst. 181 eurų baudą bei išieškoti daugiau nei 26 tūkst. eurų, kurie galėjo būti sumokėti kaip kyšis.

„Nuosprendyje pažymima, kad išteisinami nepadarius veikų, kuriomis buvo kaltinami. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos Operatyvinio veiklos įstatymo nuostatos, slaptus veiksmus reglamentuojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos, nurodytas ne tas faktinis pagrindas, dėl kurio galima atlikti slaptus veiksmus, faktiniai bylos duomenys yra prieštaringi, todėl jais negalima remtis“, – BNS sakė teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė.

Nuosprendis nėra galutinis, jis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Aš niekada (dėl nuosprendžių – BNS) nei liūdžiu, nei džiaugiuosi. Tiesiog mane nuosprendis nustebino. Teismas pripažino žvalgybos ir procesinių veiksmų atlikimo neteisėtumą, bet gi neaišku, dėl ko“, – BNS sakė šioje byloje kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Jis neslėpė, kad ketina rašyti apeliacinį skundą ir kad nuosprendžio neskųs, „tikimybė 1 procentas“.

Buvusiam įmonės pardavimo ir rinkodaros direktoriui Nerijui Laurinaičiui, buvusiam gamybos padalinio vadovui Vytautui Kisieliui ir plėtros direktoriui Linui Didrikui prokuratūra siūlė skirti baudas po 7 tūkst. 532 eurus.

Tuometinio „Vilniaus vandenų“ vadovo patarėjui viešųjų pirkimų klausimais Sauliui Lukošiui siūlyta skirti 5649 eurų baudą, bendrovės „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktoriui Raimundui Dabravalskiui taip pat siūlyta skirti tūkstantinę baudą.

S.Lukošius kaltinamas padėjęs tuometiniam generaliniam direktoriui D.Norkui susitarti dėl kyšio priėmimo iš R.Dabravalskio už neteisėtą veikimą bendrovės „Lukoil Baltija“ naudai organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo konkursą.

Įtariama, kad stengtasi sudaryti įmonei „Lukoil Baltija“ palankias konkurso sąlygas.

Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad kad D.Norkus, būdamas „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi, veikdamas su buvusiu pardavimo ir rinkodaros direktoriumi N.Laurinaičiu, dabartiniu gamybos padalinio vadovu Vytautu Kisieliumi ir plėtros bei pardavimų direktoriaus pavaduotojo pareigas dabar einančiu Linu Didriku, reikalavo duoti kyšį.

Bylos duomenimis, 2009 metų spalio 16 dieną „Vilniaus vandenų“ būstinėje kabinete vykstant pokalbiui su įmonės „Viltekta“ atstovu dėl projektavimo paslaugų pirkimo, „Vilniaus vandenų“ vadovai pareikalavo nupirkti jiems trijų dienų poilsines keliones į Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus.

Kaip teisme yra sakęs „Viltektos“ vadovas architektas Tomas Segalis, po tokių užuominų apie neteisėtą reikalavimą jam dingo noras pasirašyti sutartį su „Vilniaus vandenimis“ ir jis nesiekė sutarties pasirašymo.

„Nuperki mums visiems kelionę, mes nuvažiuojame, pailsime, mes važiuojame išgerti alaus trims dienoms“, – specialiųjų tarnybų slapta užfiksuotus „Vilniaus vandenų“ darbuotojų pokalbių įrašus yra skelbęs prokuroras G.Tarasevičius.

„Visi kaltinamieji veikė savanaudiškai, jie žinojo, ko reikalauja. Kelionės reikalaujama didesnę dalį pokalbio, grasinant atsisakyti įmonės paslaugų ateityje“, – yra sakęs prokuroras.

Tuo metu teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji tiesiogiai reikalavo, kad bendrovės „Viltekta“ direktorius duotų kyšį.

„Pagal šio įstatymo prasmę reikalavimas duoti kyšį turi būti realus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamųjų ir T.S. vyko pokalbis dėl minėtos teritorijos projekto, tačiau nėra surinkta įrodymų, kad šis susitikimas būtų planuotas iš anksto ir žinota, apie ką susitikimo metu bus kalbama. Taip pat nenustatyta, kad susitikime kartu su D.N. ir T.S. turėjo dalyvauti ir kiti kaltinamieji. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad susirinkimas buvo neoficialus, bendravimas neįpareigojantis ir nedalykiškas“, – rašoma teismo pranešime.

Bylą nagrinėjo teisėja Laureta Ulbienė.

Bendrovės generalinis direktorius D.Norkus taip pat kaltintas kyšio reikalavimu iš kitos bendrovės, teikusios paslaugas „Vilniaus vandenims“, direktoriaus už tai, kad minėtai bendrovei būtų grąžinti uždelsti „Vilniaus vandenų“ šimtatūkstantiniai įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.

Šioje byloje minimi Rolandas ir Antanas Čijunčikai yra giminaičiai – R.Čijučinkas yra A.Čijunčiko sūnėnas. R.Čijunčikas žadėjo padėti dėdei spręsti problemas, nes „Vilniaus vandenys“ delsė atsiskaityti su dėdės įmonėje už atliktus darbus. R.Čijunčikas anksčiau buvo pažįstamas su D.Norkumi ir tikėjosi, kad sena pažintis padės išspręsti problemą. A.Čijunčikas sakė, kad iš pradžių pinigus „Vilniaus vandenų“ atstovams davė per sūnėną, vėliau mokėjo pats. Manoma, kad Utenoje veikusos įmonės vadovas sumokėjo apie 90 tūkst. litų kyšių (daugiau nei 26 tūkst. eurų) ir dėl šių pinigų byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį.

„Byloje nebuvo duomenų, kad tokio dydžio kyšis buvo perduotas ir kad A.Č. galėjo turėti ir perduoti tokio dydžio pinigų sumą. Slapta užfiksuoti D.N. pokalbiai nebuvo informatyvūs, prieštaringi“, – teigia teismas.

Ši byla teismui perduota dar 2013 metais.

D.Norkus ir N.Laurinaitis buvo teisiami kitoje kyšininkavimo byloje, ją dar nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...