captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokuroras prašo E. Kusaitės bylą grąžinti Apeliaciniam teismui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmadienį kasacine tvarka išnagrinėjo išteisintosios Eglės Kusaitės bylą dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Prokuratūra prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir grąžinti bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Trijų teisėjų kolegija nutartį skelbs kitų metų sausio 12 dieną.

Kasacinį skundą dėl pernai balandžio 4 dieną klaipėdietei paskelbto išteisinamojo nuosprendžio pateikė Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. Teismo posėdyje jis sakė, kad E. Kusaitę išteisinęs Apeliacinis teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, E. Kusaitė nebuvo provokuojama teisėsaugos institucijų, o bylos aplinkybes teismas atsiejo nuo kitų įrodymų, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados.

Lietuvos apeliacinis teismas E. Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas 2013 metais merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė. Apeliacinis teismas pareiškė, kad pripažinęs E. Kusaitę kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

„Pirmiausia keliamas klausimas, ar teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar teisingai buvo nustatyti veiksmai, kurie atskleidžia, kad E. Kusaitė, turėdama tikslą įvykdyti teroro aktą, susirado ir atsisiuntė knygas, sudarė veikimo planą su Magmadovais telefonu, kad jie finansuos jos atvykimą į Rusijos Federaciją. Ji aktyviai domėjosi šachidžių (mirtininkių – red.) veikla, jomis žavėjosi. Ji buvo įsitikinusi, kad sumanytam nusikaltimui reikia pasirengti – suvokė rengimosi veiksmų svarbą ir pobūdį“, – LAT posėdyje kalbėjo prokuroras. Jis pastebėjo, kad klaipėdietė bilietą į Rusiją nusipirko į vieną pusę.

Anot A. Urbelio, byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos ypatingai pavojingos, o surinkti įrodymai nerodo pareigūnų įsikišimo.

E .Kusaitė teismui sakė, kad jos bylos nagrinėjimas vyksta labai netinkamu metu.

„Vos prieš savaitę pasaulį sukrėtė teroristiniai išpuoliai Paryžiuje. Aš terorizmo niekada nepalaikiau ir nepalaikysiu. Teroristės įvaizdis bus sukurtas VSD pareigūnų, siekiant mane sužlugdyti ar pasipelnyti. Aš terorizmo nepalaikau ir smerkiu. Aš labai tikiuosi, kad teismas objektyviai įvertins, įvertins mane kaip asmenybę, priims objektyvų sprendimą“, – sakė 28 metų E. Kusaitė. Ji atsiprašė teisėjų, kad silpnai kalba, nes bloga sveikatos būklė ir paprašė prijungti prie bylos neįgalumo pažymą.

Ji sakė nesutinkanti su prokuratūros kasaciniu skundu, nes pateikti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių.

„Mano byla sukurta septynerių metų provokacijos pagrindu. Aš esu VSD suformuotas produktas, tikra musulmonė niekada nebuvau. VSD užsiėmė nusikalstama veikla prieš nepilnametį asmenį“, – sakė išteisintoji.

E. Kusaitė pakartojo anksčiau sakytus žodžius, kad nuo trylikos metų VSD pareigūnai prieš ją vykdė provokacijas, Klaipėdoje, Ryšininkų gatvėje, jai buvo išnuomotas konspiracinis butas, jis buvo išlaikomas VSD lėšomis. Bute esą lankėsi Klaipėdos musulmonų bendruomenė, kurią klaipėdietis vertinimu, sudarė vien VSD provokatoriai.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais – BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E. Kusaitės veiksmai buvo žinomi VSD pareigūnams, tačiau toleruoti – viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija. E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį Kauno autobusų stotyje, kai rengėsi vykti į Maskvą.

Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto.

Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...