captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokuratūra kvietėsi visą Seimo valdybą, bet vėliau kvietimą atšaukė

Prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas pareiškė, kad šios vyriausybės didžiausia problema – politinės korupcijos apraiškos. Premjeras atkirto, kad prezidentės patarėjų kliedesių nekomentuoja ir pareikalavo faktų. Tiesą sakant, tenka pripažinti, kad, valdant šiai daugumai, skandalų ir įtarimų korupcija išties būta, kai kurie neišsklaidyti iki šiol.
A. Sysas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
A. Sysas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Pats premjeras neseniai turėjo aiškintis dėl nedeklaruotų sąsajų su viešųjų ryšių bendrove „Ministerium“, kurioje akcijų turėjo jo žentas, o ji gaudavo milijoninius valstybinius užsakymus. Dar aiškinamasi socialdemokrato Utenos mero Alvydo Katino galimi įtartini tarpininkavimai. O Druskininkų „Aqua“ parko istorija išmaudė ne vienos partijos garsią pavardę, beje, kai kurias ir paskandino. Skrydžiui iš ministrės posto verslininkai bilietą nupirko Birutei Vėsaitei. Neplanuotai baigėsi ne vieno viceministro karjera: sveikatos apsaugos – Gedimino Černiausko ir Eriko Mačiūno, kultūros – Dariaus Mažinto, ir dar kitų. O kur dar žaibiškai gimę įstatymai, palankūs Vijūnėlės dvaro statyboms, galimos korupcijos skandalai Šiaulių ligoninėje, „Kauno vandenyse“, Nacionalinėje žemės tarnyboje, Vėžio institute, Valstybinėje ligonių kasoje, dar Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos galimos korupcijos skandalas, skambiu pavadinimu „Pirk dramblį“, išvertęs vidaus reikalų ministrą Dailį Barakauską. Ir tai ne viskas. Dabar aštrėja įtampa dėl generalinio prokuroro.

Politologas: prezidentė rūpinasi savais reitingais

Premjeras ir kiti valdančiųjų atstovai tikina, kad prezidentė į jų nuodėmes pirštu ėmė besti artėjant rinkimams. Esą abipusė meilė trykšta tarp jos ir dešiniųjų. O prezidentė ir pati turėtų prisiimti atsakomybę dėl ministrų skyrimo.

„Ji akivaizdžiai dalyvauja rinkimuose ir pasisako prieš valdančiąją daugumą bei remia konservatorius ir liberalus. Dabar ji kritikuoja ministrus, bet ministrus skiria ji pati. Mes negalėjome savo nuožiūra teikti ministrų. Prezidentė pasakė: šitą tai tvirtinsiu, o jei ne šitas – netvirtinsiu“, – sako Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis.

Politologas Vincentas Vobolevičius teigia, kad artėjant Seimo rinkimams šalies vadovei rūpi jos pačios reitingai. Nes nuo gyventojų palaikymo priklausys, kiek bus tvirtos jos pozicijos darant įtaką naujam ministrų kabinetui.

„Premjeras yra teisus sakydamas, kad čia yra rinkimai, bet jis yra neteisus analizuodamas, kaip viskas veikia. Mano galva, prezidentė nėra konservatorių pitbulis, kurį Vytautas Landsbergis išleidžia iš gardo, kad užpultų socialdemokratus. Prezidentei rūpi jos pačios reitingai. Ir reaguoja ji šį kartą ne vien kalbėdama, bet, sakykime, pateikdama kažkokius įstatymų paketus“, – sako ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius.

Prezidentės patarėjai akcentuoja, kad politinė korupcija išaugo per pastaruosius penkerius metus. Kovai su ja, nepotizmu, nomenklatūrinėmis privilegijomis, neskaidriais viešaisiais pirkimais, šešėliniais sandoriais savivaldybių ir valstybinėse įmonėse prezidentė siūlo įstatymų pataisų. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad per pastaruosius penkerius metus apie politinės korupcijos atvejus imta garsiau kalbėti. O korupcijos apraiškos nesvetimos visoms politinėms jėgoms.

„Visos partijos vietos lygmenyje turi iššūkių, kai kalbame apie skaidrumą ir antikorupciją. Aišku, kad savivaldybių valdomos įmonės dažnai tampa įvairių partijų, jų kolegų, bičiulių įdarbinimo cechais. Klausimas, kaip kiekviena partija sugeba su tokiomis rizikomis susitvarkyti. Visų pirma, tai yra dabartinės vyriausybės pareiga padaryti taip, kad savivaldybių valdomos įmonės veiktų skaidriau“, – teigia S. Muravjovas.

Pagrindinė bėda – silpna prokuratūra?

Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus, dabartinė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nebesirenka ir imasi politinės korupcijos atvejų, tačiau šios bylos stringa teismuose. O valstybei juose atstovauja prokurorai.

„Prokuratūra yra silpna, kadangi buvo padaryta lemtingų klaidų skiriant vadovus. Žinau bent penkis prokurorus, kurie buvo vadovaujantys prokurorai Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, bet šiandien jie dirba advokatais ir Vilniaus mieste yra vieni iš stipriausių [atstovaudami] tose pačiose bylose. Tai įsivaizduokime, kokios žalos visai prokuratūrai padarė Darius Valys savo nepamatuotais sprendimais“, – tvirtina V. Gailius.

Tačiau naujo Generalinės prokuratūros vadovo skyrimas toliau skendi prezidentūros ir Seimo nesusikalbėjimo miglose. Abiejų kandidatų skyrimas apaugo detektyvinėmis istorijomis. Prezidentė su Seimo valdybos nariais pasidalijo gauta informacija, esą trys valdančiųjų  parlamentarai – Bronius Bradauskas, Vytautas Gapšys ir Julius Sabatauskas – su verslininkais aptarė prokuratūros vadovo skyrimą. Vėliau paaiškėjo, jog tai ne specialiųjų tarnybų medžiaga, o tiesiog gautas signalas, taip ir neaišku, anoniminis ar ne, tačiau prezidentūros buvo perduotas ištirti STT.

Kvietimą atšaukė

Viešumoje pasirodė dar viena mįslinga žinia, esą kandidatė į generalinius prokurorus Edita Dambrauskienė prezidentę informavo sulaukusi pasiūlymo išsipirkti šį postą. Ji pati dėl galimos grėsmės į Generalinę prokuratūrą nesikreipė, tai padarė du Seimo nariai. Pasak socialdemokrato Algirdo Syso, iš Generalinės prokuratūros kvietimus buvo gavę visi Seimo valdybos nariai.

„Šią savaitę visi valdybos nariai buvo gavę prašymą atvykti į prokuratūrą, ir aš asmeniškai buvau gavęs, bet po to tas prašymas buvo atšauktas. Galbūt jie pašnekėjo su kandidate ir kandidatė pasakė, kad niekas jai spaudimo nedarė, niekas nieko nereikalavo, ji neturi pretenzijų, tada ką tirti prokurorui.

Labai keista, kad prezidentė ar prezidentės aplinkos žmonės, žinodami, kad buvo grasinama prokurorei, nesikreipė į spec. tarnybas. Žinodamas tokią informaciją [ir nesikreipdamas], esi tam tikras to nusikaltimo slėpėjas“, – sako A. Sysas.

„Parlamentas turbūt neklydo nepritardamas tai kandidatūrai, nes jos veiksmai man yra paprasčiausiai nesuprantami. Ir, jeigu prie tokio žmogaus, kandidato į generalinius prokurorus, buvo galima prieiti ir daryti įtaką, siūlyti išsipirkti postą, tai ar dabar tas nedaroma, tam žmogui esant teismo pirmininku?“ – svarsto V. Gailius.

Laikysis tos pačios taktikos

Politologas V. Vobolevičius teigia, kad artėjant rinkimams valdantieji toliau išnaudos taktiką – parodyti, kokia bloga yra prezidentė. Todėl ši taip pat negali sėdėti sudėjusi rankų, ji turi ieškoti rinkėjų palaikymo.

„Jei teiginiai yra iš serijos – aš turiu pažymą, o šaltinis yra anoniminis skambutis... Žmonės skundikų nemėgsta ir tuos dalykus jie įvertins gana skeptiškai. Aš visiškai suprantu prezidentės norą, kalbant apie generalinį prokurorą, truputėlį susilpninti Seimo pozicijas viešojoje erdvėje, kad galiausiai būtų pritarta siūlomam kandidatui, bet metodas, ko gero, nėra efektyviausias“, – mano V. Vobolevičius.

Korupcijos korta veiksminga, net jeigu yra tik kaltinimai, bet nėra nuteistų, šešėlis žmonių atmintyje išlieka ilgam. Todėl neatmestina, kad nepatenkinti tokiais šešėliais valdantieji mėgina prezidentei parodyti savo jėgą, vieną po kito atmesdami jos kandidatus į generalinio prokuroro postą.

Nors, kaip pripažįsta ir opozicijos atstovai, atmesdamas kandidatūras parlamentas, ko gero, nesuklydo. Pasiduoti, tikina politologai, prezidentei irgi nenaudinga. Taigi darytina išvada, kad institucinis karas tarp prezidentūros ir parlamento, vadinasi, tarp prezidentės ir valdančiųjų, užprogramuotas tęstis iki pat rinkimų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...