captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Šimašius: Vilnius nėra savaime „pasmerktas“ būti geriausiu

Laisvosios rinkos institutas jau penktus metus skelbia geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų miestų šįkart geriausiai įvertintas Vilnius, o mažųjų savivaldybių lyderės dvi – Kauno ir Klaipėdos rajonai.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu, Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi.

– Pone Šilėnai, kokie buvo esminiai vertinimo kriterijai?

– Iš viso kriterijų yra net 65. Jie aprėpia tokias sritis, pavyzdžiui, kokias paslaugas savivaldybė teikia gyventojams ir kiek tai kainuoja, taip pat žiūrima ar savivaldybė valdoma skaidriai, ar neturi teisinių pažeidimų, nusižengimų. Kita didžiulė grupė – kokie yra mokesčiai, kiek pritraukiama investicijų, kiek yra bedarbių. Iš tikrųjų vertinimas yra labai platus. Dar kartą paminėsiu, kad yra 65 rodikliai. Vadinasi, miestas gali kur nors būti labai nuostabus, bet jeigu kiti rodikliai nėra puikūs, tai pirmos vietos tikrai neužims.

– Kiek šiame reitinge yra instituto darbuotojų nuomonės ir kiek lemia skaičiai?

– Ž. Šilėnas: Viską lemia skaičiai. Mūsų darbuotojų nuomonės čia nėra nė krislelio. Instituto darbuotojai tik sudaro kriterijus, kurie yra vieši ir kasmet tobulinami. Tai nėra Laisvosios rinkos instituto nuomonė apie savivaldybes, kiekvieną esamą matavimą galima pagrįsti skaičiais.

– Pone Makūnai, kuo jūs pats aiškinate, kad Kauno rajonas reitinguose atrodo kur kas geriau už patį Kauną?

– Manau, kad tai atspindi tas indeksas, kuris jau galioja keletą metų. Norėčiau tik pasidžiaugti, kad savivaldybės jau keletą metų yra vertinamos ir gerai yra tai, kad vertina kiti, o ne pats save vertini. Nenorėčiau lyginti Kauno ir Kauno rajono, nes gyvename iš esmės skirtingai. Mes ir patys kasmet atliekame savo gyventojų apklausas, kurios padeda geriau suprasti problemas.

– Kokie yra Kauno rajono išskirtinumai, lyginant su kitais rajonais?

– Ž. Šilėnas: manau, kad Kauno rajonas, kaip, beje, ir Klaipėdos rajonas, puikiai sugeba išnaudoti didelio miesto kaimynystę. Matyt, ir tas investicijas, kurias pritraukia pats Kaunas, sugeba panaudoti ir rajonas.

– Kauno rajone jau daug metų iš eilės didėja gyventojų skaičius, ko nepasakysi apie patį Kauną. Kuo tai aikštinti: tiesiog kauniečiai keliasi gyventi į rajoną, ar nauji žmonės atsikelia?

– V. Makūnas: visada sakau, kad labai gerai, kai geografinė padėtis yra Lietuvos vidurys, kad esame šalia antrojo pagal dydį miesto, bet manau, kad šito maža. Visų pirma, turi daryti tuos darbus, kurie atitiktų žmonių lūkesčius ir būtų susiję su toliau nutolusiomis vietovėmis, tokiomis kaip Čekiškė, Vandžiogala ir Piliuona. Tiek infrastruktūros plėtra, tiek sveikatos, švietimo paslaugos ir darbai turi būti nukreipti ta kryptimi. Žmogus neis gyventi į pakaunę, jeigu jis negaus tų paslaugų, nejaus gyvenimo kokybės. Kita vertus, plečiantis demografijai atsiranda ir nauji iššūkiai. Tiek infrastruktūros plėtimas, tiek naujų kelių tiesimas, vandens, kanalizacijos tinklo tvarkymas.

– Pone Šilėnai, kaip suprantu, vienas iš svarbių vertinimo kriterijų savivaldybės yra sugebėjimas gyventi pagal turimas pajamas, skaidriai valdyti biudžetą. Vilnius daug kartų kritikuotas dėl nesugebėjimo tvarkytis finansiškai, Vilniaus skola – didžiausia tarp visų savivaldybių, kaip ir GPM dalis – pati mažiausia, bet Vilnius vis tiek pirmas. Kaip taip yra?

– Skolos rodiklis yra vienas iš visų 65. Šiuo atveju būtų galima pasakyti, kad jeigu skolos rodiklio nebūtų, ir kitų prasčiau įvertintų rodiklių, tai Vilnius daug anksčiau galėjo būti pirmas, arba dabartinis jo vertinimas galėtų būti daug geresnis. Reikėtų sakyti, kad Vilnius aukštą vietą užima ne dėl skolos, o nepaisant jos.

– Pone Šimašiau, ar apskritai Vilnius nėra pasmerktas būti lyderis tokiuose reitinguose? Vilnius pirmas keturiose iš dvylikos sričių: gyventojų skaičius ir užimtumas, galimybės investuoti, komunalinės paslaugos, plėtra. Atrodo, kaip ir aišku, kodėl visi šie rodikliai Vilniuje geri, ar ne?

– Manau, nereikėtų susireikšminti. Žinoma, yra objektyvių dalykų, yra subjektyvių. Bet galime palyginti, pavyzdžiui, Klaipėdą ir Klaipėdos rajoną, Kauną ir Kauno rajoną, Vilnių ir Vilniaus rajoną. Akivaizdu, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono santykis yra kiek kitoks, negu Kauno ir Kauno rajono, ir tai negali akių nebadyti. Bet šiame reitinge jokių duotybių dar nėra. Yra miestų, kurie nebūtinai pirmieji, kurie gali augti, yra lyderių, kurie smunka. Vilniui aktualu alkūnėmis stumdytis ne su kitais Lietuvos miestais, bet regione užimti pirmaujančio vaidmenį. Iššūkiai įvardinti labai tiksliai: jeigu nebus suvaldyta skola, gali būti kritimas žemyn ir kiti dalykai. Net neabejoju, kad, jeigu būtų vertinami šie metai, situacija būtų dar geresnė. Pasistūmėjimas yra būtent tose probleminėse srityse. Kad ir ta pati skola – šiandien ji 17 mln. eurų mažesnė negu praėjusiais metais.

– Žiūrint šiuos tyrimus keista yra ne tai, kad Vilnius pirmoje vietoje, o tai, kad nebuvo pirmu visą laiką. Tai turbūt keisčiausia, pone Šilėnai?

– Būtent. Net jeigu žiūrėtume dabartinį vertinimą su Klaipėda, tai, krepšinio terminais kalbant, Klaipėdai pritrūko vieno metimo. Arba vienu metimu laimėjo Vilnius. Mums iš pradžių irgi buvo labai keista, kad visą laiką pirmavo Klaipėda, o dabar Vilnius. Bet skaičiai būtent tokie. Viena vertus, tarsi ir atrodo, kad Vilnius pasmerktas sėkmei ir visi to tikisi, kita vertus, ir mažesniame mieste tu gali puikiai susitvarkyti.

– Pone Makūnai, atlikto tyrimo rekomendacijose jūsų savivaldybei siūloma pasistengti viešųjų pirkimų srityje, nes esą per daug paslaugų atlieka savivaldybės įmonės. Žinoma, jūs socialdemokratas, ne liberalas, bet ar jums priimtina tai, kad kuo daugiau viešųjų paslaugų atliktų privačios įmonės?

– Tikrai sutinku su tuo vertinimu, bet savivaldybę reikėtų vertinti tų savivaldybių kontekste. Aš atstovauju kaimiškai savivaldybei, kurios teritorija yra pakankamai didelė: nuo vieno krašto iki kito yra 100 km. Mes stengiamės, kad žemiausi savivaldos lygiai – seniūnijos – būtų stiprios, todėl daug funkcijų yra deleguota pačioms seniūnijoms.

– Jūsų savivaldybės darbuotojų skaičius yra vienas iš mažiausių.

– V. Makūnas: Taip. Būtent seniūnijos tvarko ir vietinės reikšmės kelius, ir visus kitus darbus. Suprantama, kad tai jos daro samdydamos ten esančias įstaigas ar ūkininkus. Manau, kad tai lemia šį rodiklį.

– Ką reiškia savivaldybės valdymo rodiklis, pone Šilėnai? Vilnius šiame rodiklyje lenkia tik vieną savivaldybę.

– Vilnius lenkia tik vieną iš šešių didžiųjų savivaldybių, ne tarp visų 60. Savivaldybės valdymas – tai biudžetas, turto valdymas ir administracija. Turto valdymas matuojamas labai paprastai: kiek savivaldybė turi pastatų, kiek jų nenaudoja ir ką su jais daro. Kitaip tariant, ar savivaldybė pardavinėja nenaudojamą turtą, ar tiesiog jį turi. Labai nemažai savivaldybių Lietuvoje mėgsta tiesiog turėti turto. Administracijos srityje žiūrima, kiek administracijos darbuotojų tenka vienam gyventojui, kiek, pavyzdžiui, gyventojų skundų buvo neišnagrinėta, ar buvo gauti administracinės teisės pažeidimai arba iš Konkurencijos tarybos gautas pažeidimo nutarimas.

– Pone Šimašiau, žinoma, tai nėra auditas, tai gana paviršutiniškas tyrimas, bet įtariu, kad savivaldybei tai gali būti tam tikras atskaitos taškas?

– Be abejo. Tie patys valdymo rodikliai – tai sritis, kur Vilniui reikia pasitempti. Galiu pasakyti, kad vien darbas su Konkurencijos taryba užėmė turbūt ketvirtadalį mūsų veiklos. Tos bylos, kuriose Vilnius bylinėjosi su Konkurencijos taryba, tai dvi pagrindines jų jau uždarėme ir priėmėme Konkurencijos tarybos pateiktą pasiūlymą. Dėl turto valdymo turbūt 2015 m. reitinge dar neatsispindės, greičiausiai tik 2016 m. Šiandien neįmanoma skaidriai ir gerai padaryti aukciono, tačiau nuo sausio 1 d. Registrų centras paleis elektroninę sistemą, kuri leis kur kas platesniu mastu parduoti savivaldybės nebenaudojamą ir nereikalingą turtą. O grįžtant prie klausimo, ar Vilnius tarsi pasmerktas būti lyderiu, tai dažnai Vilnius tampa tokios nuomonės įkaitu. Nuolat girdi „tai jums ir taip gerai, juk sostinė“. Kartais trūksta supratimo, kad būtent nuo Vilniaus gerovės gali priklausyti ir kitų miestų gerovė. Juk užsieniečiai nusileidžia Vilniaus oro uoste ir pirmiausiai pamato šį miestą, taip pat ir su investuotojais – jie pirmiausia žino Vilnių.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...