captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulio dosnumo reitinge Lietuva – viena paskutiniųjų

Lietuva yra tarp mažiausiai labdarai skiriančių valstybių pasaulyje, rodo Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Charities Aid Foundation“ sudarytas pasaulio dosnumo indeksas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuva šių metų reitinge užima 142 vietą iš 145 pasaulio valstybių. Prastesnį rezultatą pademonstravo tik Jemenas, Kinija ir Burundis.

Sudarant indeksą, buvo remiamasi 2014 metais atliktos apklausos metu respondentų pateiktais atsakymais apie tai, kiek per paskutinį mėnesį iki interviu gyventojai dalyvavo padedant nepažįstamiems asmenims, ar skyrė pinigų labdarai ir ar dalyvavo savanoriškoje veikloje.

Vertinant pagal pagalbą nepažįstamiesiems, Lietuva užėmė 129-ą vietą, pagal pinigų aukojimą – 131-ą, pagal dalyvavimą savanoriškoje veikloje – 128-ą.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė mano, kad Lietuvoje dar tik formuojasi įpratimas skirti paramą ar dalyvauti savanoriškoje veikloje.

„Mes neturime labai ilgos labdaros skyrimo istorijos ir tos visos organizacijos dar tik kuriasi, auga įprotis ir įsitraukimas į organizacijų veiklą. Aišku, populiariau ir paprasčiau yra visiems paaukoti telefonu, bet dabar tų koncertų pasidarė labai daug ir tas dėmesys išsisklaido, žmonėms yra sunku atskirti. Toks labdaros rinkimo būdas nors padeda surinkti tikrai labai didelius pinigus, bet yra tiesiog jų yra daugybė, ir žmogus nesugeba susidėlioti sau prioritetų“, – BNS sakė O. Bložienė

Pasak jos, kita priežastis, kodėl žmonės neaukoja, yra nepakankamai gera jų finansinė padėtis.

„Kodėl žmonės patys neįsitraukia į tą labdaringų organizacijų veiklą ir neprisideda savo darbais, manau, kad ne visąlaik žino apie jas, ne visąlaik randa savyje jėgų“, – komentavo „Swedbank“ analitikė.

O. Bložienės teigimu, lietuviai dažnai padeda kaimynams ar pažįstamiems, ir tokia pagalba nevyksta per labdaros organizacijas, todėl ji neatsispindi dosnumo rodikliuose.

„Negalime sakyti, kad mes nesame linkę padėti. Tai dar tik kūrimosi stadija, kas kartu su nepakankama finansine padėtimi neleidžia tam įgauti gero pagreičio“, – svarstė asmeninių finansų analitikė.

„Maisto banko“ atstovas Vaidotas Ilgius BNS sakė abejojantis dosnumo indekso rezultatais – jo pastebėjimu, lietuviai vis dažniau linkę padėti ir sparčiai vejasi Vakarų Europos šalis.

„Neišsiaiškinus tiksliai metodikos, klausimų struktūros, yra gana keblu suprasti, kodėl šio indekso duomenys taip skiriasi nuo kitų Lietuvoje daromų tyrimų, kurie priešingai sako, kad per keletą pastarųjų metų lietuvių filantropiškas elgesys ir dalyvavimas savanoriškose veiklose yra smarkiai ūgtelėjęs. (...) Nematyčiau pagrindo teigti, kad Lietuva yra tarp atsiliekančių šalių – daugelis tyrimų verčia tuo pagrįstai abejoti“, – kalbėjo V. Ilgius.

Jo pastebėjimu, jeigu anksčiau dauguma tyrimų rodydavo, kad tik apie dešimtadalis lietuvių aukoja labdarai, dabar šis procentas yra paaugęs iki maždaug 40 procentų.

„Nors mums dar toli iki olandų, belgų ar Skandinavijos šalių, bet, jeigu lygintume su Rytų, Centrinės Europos regiono valstybėmis, mes tikrai nesame kažkuo atsilikę. Priešingai, manau, kad sparčiai vejamės gerąsias šalis, tokias, kaip Lenkiją, kuri laikoma viena iš greičiausiai besivejančių senąsias Europos valstybes. (...) Kalbant apie Europą, mano pastebėjimai leidžia manyti, kad Lietuva gerokai ūgtelėjo per pastaruosius metus“, – kalbėjo V. Ilgius.

Tam įtakos, jo požiūriu, galėjo turėti informacinių technologijų naudojimas – tai suteikia galimybę greičiau ir paprasčiau pasiekti informaciją bei paaukoti norimą sumą labdarai.

Latvija šių metų dosnumo reitinge užėmė 110-a vietą, Estija – 99-ą, Baltarusija – 103-ą, Rusija – 129-ą, Lenkija – 78-ą.

Dosniausiomis šalimis šiemet pripažintos Mianmaras, JAV, Naujoji Zelandija, Kanada ir Australija.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai buvo suteikta 116,141 mln. eurų paramos – 3,8 proc. daugiau nei 2013 metais, kai buvo suteikta 111,906 mln. eurų paramos. Vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis pernai, palyginti su 2013-aisiais, sumažėjo 4,7 proc. iki 9 tūkst. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...