captcha

Jūsų klausimas priimtas

Buvęs VSD vadovas G. Grina perspėja: Lietuvoje netvarka

„Islamo valstybei“ prisiėmus atsakomybę dėl Paryžiuje įvykdyt išpuolių, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina teigia, kad Lietuva irgi susiduria su problemomis.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
„Kalbant apie Lietuvą, tai iš savo ankstesnio darbo mačiau, kad mūsų šalyje politiškai nenorima spręsti kovos prieš terorizmą koordinavimo klausimo“, – sako G. Grina. Pasak jo, Europos Sąjungoje, Šengeno zonoje teritoriją visiškai kontroliuoja ir valdo policija, vidaus reikalų sistemoms priklauso pasienio daliniai, kaip kad pas mus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tačiau G. Grina sako, kad Lietuvoje egzistuoja keista sistema, kai kovos prieš terorizmą koordinavimas priskiriamas VSD, kuris negali kontroliuoti vidaus reikalų sistemos struktūrų – policijos, pasienio tarnybos, vidaus saugumo dalinių.
 
„VSD šioje sistemoje yra kaip koks atavizmas. Juolab, kad VSD negali kontroliuoti vidaus reikalų sistemos padalinių. Tačiau niekaip nepakeičiamas įstatymas, kad VSD koordinuoja kovą prieš terorizmą, nors kovos prieš terorizmą programos jau nebėra, ji inkorporuota į vidaus saugumo programą, kurią koordinuoja Vidaus reikalų ministerija“, – sako G. Grina. „Todėl aš labai apsidžiaugiau, kad ministras Saulius Skvernelis prisiėmė koordinacinę veiklą“, – sakė buvęs VSD vadovas.
 
DELFI primena, kad šiandien paklaustas, ar galima nuraminti Lietuvos gyventojus, VSD direktorius Darius Jauniškis tikino, kad jokių indikacijų ar šimtaprocentinės terorizmo grėsmės Saugumo departamentas neturi, tačiau tokio scenarijaus negalima atmesti, bet, jo teigimu, žaisti procentais neverta. „Kol kas jokių indikacijų VSD neturi, kad kažkokie teroristiniai aktai galėtų vykti Lietuvoje“, – teigė jis LRT žurnalistams. Pasidomėjus, kokia situacija šiuo metu su specialiu VSD antiteroristiniu padaliniu, kuris buvo išardytas, vėliau pradėtas atkurti, o galiausiai perduotas policijai, VSD vadovas patikino, kad šiuo metu padalinio funkcija atstatinėjama ir dalinai jau yra atstatyta, yra paskirti atsakingi žmonės, kurie šią situaciją stebi ir koordinuoja. Į klausimą, ar Lietuvos antiteroristinių padalinių finansavimas yra pakankamas, D. Jauniškis atsakė atvirai, kad tam nėra skiriama pakankamai dėmesio, tačiau viliasi, kad šie įvykiai paskatins skirti daugiau dėmesio saugumui.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Teroristiniai išpuoliai Paryžiuje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...