captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Urbonavičius-Samas: blaivybė turi tapti madinga

Seimo sprendimu nuo kitų metų bus draudžiama prekiauti alkoholiu degalinėse. Tačiau tai tik vienas iš būdų mažinti alkoholio pasiekiamumą. Pagal alkoholio suvartojimą Lietuva muša visus rekordus – Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, lietuviai suvartoja daugiausiai alkoholio per metus – po daugiau nei 14 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui. Kaip reikėtų mažinti svaigalų vartojimą Lietuvoje? Ar tai įmanoma? Apie tai pokalbis su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, kuris nė karto nėra ragavęs alkoholio, ir Sauliumi Urbonavičiumi-Samu, nevartojančiu alkoholio 10 metų.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Pateiksiu statistiką: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas per metus išgeria beveik 15 litrų gryno alkoholio. Tai tik legalus alkoholis, tikrieji skaičiai dar didesni. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, 2014 metais 11,5 tūkstančio, arba ketvirtadalį, ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Policijos departamento duomenimis, pernai užregistruoti 509 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y., kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 104, buvo sužeistas 891 žmogus. Pone Skverneli, kodėl lietuviai tiek daug geria ir kokias jūs matote išeitis?

Jūs nepaminėjote, kiek neblaivių žmonių sudega gaisruose, kiek paskęsta, kiek miršta dėl įvairių alkoholio sukeltų ligų. Skaičiai įspūdingi. Mes labai rūpinamės tais, kurie išvyksta į užsienį laimės ieškoti, tačiau dėl besaikio alkoholio vartojimo mes negrįžtamai prarandame kur kas didesnę dalį tautos. Alkoholio vartojimo priežastys yra labai įvairios. Vieni geria, nes nemato vilties, neturi darbo, gyvena iš pašalpų ir įgyja išlaikytinio sindromą. Kiti vartoja alkoholį, nes tai esą madinga, treti perima „gerąsias“ tradicijas iš tėvų.

Pone Karbauski, ministras sako, kad lietuviai geria, nes nemato vilties. Tačiau yra ir kiti tyrimai, vadinamasis laimės indeksas. Šio tyrimo duomenimis, lietuviai jaučiasi laimingesni nei kaimynai estai, latviai ar lenkai, tačiau geria daugiau, negu tie patys kaimynai. Kodėl?

Nemanau, kad girtuoklystę ir laimę galima būtų susieti. Galiu pasakyti, kad „Naisių vasaros festivalis“, pradėtas prieš 6 metus ir kuriame nebūna alkoholio, dabar jau surenka 45 tūkstančius žmonių. Renkasi šeimos, visi laimingi, šypsosi. Dabar savivaldybėje priiminėjame sprendimus, kad būtų uždrausta prekyba alkoholiu renginiuose. Manau, kad tai irgi pasitarnaus žmonių laimei. O kai žmonės laimingi, padidėja gimstamumas. Naisiai yra geras pavyzdys, kaip per 6 metus čia pagerėjo gimstamumas. Jis išaugo keliais kartais.

Jūs išgyvendinote alkoholį iš Naisių miestelio?

Taip. Naisiuose gimę vaikai yra „valančiukai“, jie įsipareigoja nevartoti alkoholinių gėrimų. Tai jokia prievarta. Bendruomenė pati pasirinko tokį gyvenimo būdą. Tokių bendruomenių gali būti daugiau, mes to ir siekiame.

Jūs sukūrėte išties unikalų reiškinį Lietuvoje. Kiek žmonių aplanko Naisius?

Per metus – apie 200 tūkstančių.

Sauliau, kokias Jūs matote išeitis?

Manau, alkoholio pasiekiamumas yra viena iš didžiausių bėdų. Nereikia išradinėti dviračio, pasižiūrėkime į kaimynus, į skandinavus. Jie irgi tokie patys – jiems ir šalta, ir tamsu, ir liūdna, tačiau jie radikaliai ėmė spręsti problemą. „Sausas“ įstatymas, kitos priemonės tų šalių visuomenėse išugdė savotišką antigeną nusigėrimui iki žemės graibymo. Naisių pavyzdys yra puikus, tačiau aplink juos yra daugybė kaimų, kur moterys gimdo dėl pašalpų, kad turėtų už ką gerti. Dar baisiau yra tylios mūsų moterys, kurios dėl nelaimingos meilės ar nesulaukusios iš vyro dėmesio kas vakarą išgeria po butelį vyno. Labai dažnai tai turi liūdnų pasekmių.

Pone Karbauski, ką Jūs manote?

Labai džiaugiuosi, kad uždrausta prekiauti alkoholiu degalinėse. Kitas žingsnis turėtų būti bet kokios alkoholio reklamos draudimas. Siūlyčiau uždrausti alkoholio gamintojams remti bet kokius kultūros ir sporto renginius, nes tai – irgi reklama. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alkoholio reklama veikia tik vaikus ir jaunus žmones iki 25 metų. Tokiu būdu vaikai yra įtraukiami į svaigalų vartojimą.

Tačiau sporto bendruomenė ras daugybę argumentų, kad sportas neteks paramos, nesurinks biudžetų? Dabar pagrindiniai rėmėjai yra aludariai.

Mums reikia normalaus mecenatystės įstatymo ir pinigų atsirastų. Nesuprantu, kodėl mes to nedarome. Jau seniai kalbu, kad įstatymu reikėtų apibrėžti, kas yra mecenatas ir kad tai garbingas vardas, kurio būtų siekiama investuojant į kultūrą, sportą. Kas vyksta dabar, vadinčiau pasityčiojimu, nes alkoholio gamintojai remia renginius tik todėl, kad galėtų pasistatyti palapines ir prekiauti savo gaminiais. Kokia čia parama?

S. Urbonavičius-Samas: Sutinku, kad alkoholio propagandą reikėtų smarkiai riboti, ji įsišaknijusi ne tik viešojoje erdvėje, bet ir mūsų kultūroje. Juk dabar į alkoholio nevartojantį žmogų žiūrimą kaip į silpną, keistą, sergantį. Manau, daug kas pasikeistų, jei mūsų visuomenėje įsivyrautų mada būti blaivam, kad tai būtų laikoma garbe. Šviesa tunelio gale yra. Matau daug jaunimo, kuris palaiko blaivybės idėją.

Pone Skverneli, jūsų nuomone, kokie efektyviausi būdai padėtų mažinti alkoholio pasiekiamumą? Pavyzdžiui, Šiaurės Europos šalyse yra specializuotos parduotuvės, Jungtinėse Valstijose, perkant alkoholį, iš visų reikalaujama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Manau, vienas iš būdų galėtų būti specializuotos parduotuvės arba skyriai, į kuriuos nepilnamečiai netgi negalėtų patekti. Taip pat turėtume naikinti „girdyklas“, kurios pasivadino barais ir prekiauja alkoholiu po 22 valandos. Reikėtų peržiūrėti ir alkoholio akcizus, tuo pačiu stiprinti kovą su kontrabanda. Be to, turime didinti ir sąžiningai savo darbą atliekančių pareigūnų įgaliojimus, nes dabar nepilnamečio asmens siuntimas nupirkti alkoholio ar tabako yra vertinamas kaip provokacija ir asmenys, pardavę nepilnamečiams šių prekių, yra išteisinami. Alkoholio vartojimo kultūra – irgi labai svarbu. Tikrai nepasieksime, kad visi staiga taps abstinentais, tačiau vartojimo kultūrą turėtume kelti.

R. Karbauskis: Šiaulių rajonas pirmasis Lietuvoje įgyvendino griežtą reikalavimą, kad kultūros renginiai vyktų be alkoholio, juose ne tik negalima vartoti, bet netgi ateiti išgėrus. Svarbiausia, kad tai kontroliuoja ne policija, o jaunieji policijos rėmėjai, kuriems 14–18 metų. Jų santykiai su policija yra puikūs. Taigi ne policija turi kontroliuoti, o pati bendruomenė. Pas mus šventės yra blaivios ir žmonės supranta, kad kitaip nebus.

Tačiau ar nuo jūsų siūlomų ribojimų nenukentės tie, kurie turi supratimą apie saikingą alkoholio vartojimą? Ar jie nepasijus diskriminuojami?

S. Urbonavičius-Samas: Jei žmonės žino, kaip ir kiek vartoti, problemų nebus. Jie nusipirks, kiek reikia, ir nebėgs ieškoti dar vieno butelio. Pateiksiu pavyzdį. Kai uždraudė kavinėse rūkyti, daug kas burbėjo, kad tai neva diskriminacija. O dabar ir patys rūkantys džiaugiasi, kad mažiau nuodijasi. Taip bus ir su alkoholiu. Išgeriantys pasikankins truputėlį, tačiau pamažu atsiras bent šiokia tokia kultūra, balansas tarp geriančio ir negeriančio, nes dabar atotrūkis didžiulis.

Manau, reikėtų pradėti nuo savęs. Šou versle aš galiu būti plakatu, propaguojančiu blaivybę. Yra ir kitų pavyzdžių – kad ir Andrius Mamontovas. Savo pavyzdžiu mes skatintume žmones patikėti, kad galima gyventi ir be alkoholio. Ir tai visai ne liūdna, o kasdien vis linksmiau, šviesiau ir gražiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...