captcha

Jūsų klausimas priimtas

LAT prašo KT aiškintis, ar galima bausti už neteisėtą praturtėjimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija prašo Konstitucinio Teismo aiškintis, ar galima bausti už neteisėtą praturtėjimą
R. Plauks (BFL) nuotr.
R. Plauks (BFL) nuotr.

Kasacinę bylą nagrinėjantis LAT nutarė kreiptis į KT išaiškinimo, ar baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą reglamentuojantis Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

LAT nagrinėja mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus duktės Ritos Petravičiūtės skundą. Teismas ją pripažinto kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir nurodė valstybės nuosavybėn perduoti Kauno centre esantį butą.

Kasacinę bylą nagrinėjančiai 16 teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar baudžiamojo įstatymo nuostata dėl neteisėto praturtėjimo nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų nuosavybės teisių apsaugos, proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos, draudimo suteikti baudžiamajam įstatymui atgalinį veikimą, teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principų.

Remiantis pranešimu, abejonių kelia tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį tik už turto turėjimą gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam kitos nusikalstamos veikos, be to, įstatymas nereikalauja įrodyti konkrečių neteisėtų veikų, kuriomis buvo įgytas turtas, ir sukuria situaciją, kai pajamų neteisėtumas nustatomas remiantis oficialiai gaunamų pajamų stoka ir kaltinamojo nesugebėjimu įtikinamai pagrįsti jų pakankamumą turimam turtui įgyti.

„Išvada apie pajamų neteisėtumą grindžiama prielaida, kad visa, kas negalėjo būti įgyta teisėtomis priemonėmis, buvo įgyta neteisėtai. Tačiau tai gali būti vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltinamajam bei vadovavimasis prielaidomis nustatant asmens kaltumą“, – teigiama LAT pranešime.

LAT kolegijai abejonių kelia ir tai, kad pagal nagrinėjamą įstatymą nėra svarbu, kada neteisėtas turtas buvo įgytas, baudžiamoji atsakomybė numatoma ne tik už tyčinį, bet ir už neatsargų neteisėtą praturtėjimą.

„Nors baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įtvirtinta siekiant sumažinti savanaudiškų nusikaltimų ekonominį naudingumą ir patrauklumą, tačiau šio tikslo turi būti siekiama tik tokiomis teisinėmis priemonėmis, kurios dera su pirmiau nurodytais konstituciniais principais“, – teigiama pranešime.

Pasak jo, teisėjų abejones stiprina ir tai, kad panašiai apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą nenustato kitos Europos Sąjungos valstybės narės, o kai kurių šių valstybių konstituciniai teismai panašias baudžiamųjų įstatymų nuostatas pripažino prieštaraujančiomis nekaltumo prezumpcijos principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. Dėl šio kreipimosi vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų pateikė atskirąją nuomonę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...