captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorikas: mitas, kad lenkai pradangino Vytauto Didžiojo karūną

Lenkai priešinosi Vytauto Didžiojo karūnavimui, todėl manyta, kad jie ir pradangino jam gabenamą karūną. Iš tiesų tai – mitas, prasilenkiantis su realybe. Taip sako istorikas prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Istorikų teigimu, lietuvių didikai nuolat jautė poreikį turėti savo valdovą Lietuvoje. Tai paaiškina faktą, kodėl Lietuvos karalystę mėginta įsteigti net tris kartus.

„Santykiuose su Lenkija nuolat iškildavo klausimas apie Lietuvos karalystės atkūrimą. Paskutinis mėginimas – 1526 m. kreipimasis į Žygimantą Senąjį“, – aiškina istorikė prof. Jūratė Kiaupienė.

Tų metų vasarą Lietuvos Ponų taryba Žygimantui Senajam atsiuntė pranešimą, kuris turėjo būti perduotas slaptai pačiam valdovui, kad jo negirdėtų dvariškiai ir patarėjai lenkai. 

„Vienintelis šio įvykio įrodymas yra išlikusi pasiuntinybės instrukcija. Slaptame pranešime Žygimantui Senajam buvo siūloma leisti karūnuoti jo mažametį sūnų Žygimantą Augustą, taip sukuriant naują jogailaitišką karalystę“, – pasakoja R. Petrauskas.

Pagal ponų planą Žygimantas Augustas Vilniaus katedroje turėjo būti vainikuotas ta pačia karūna, kuri buvo siųsta Vytautui Didžiajam. Lietuvos politinio elito nuomone, ši karūna buvo Lenkijoje, tačiau iš tikrųjų ji Lenkijos net nebuvo pasiekusi.

„Lietuvių atmintyje Vytauto karūnacijos sužlugdymas buvo susietas su karūnos atėmimu. Manyta, kad, jei lenkai priešinosi Vytauto karūnavimui, vadinasi, jie ir atėmė karūną. Taip susiformavo šis istorinis mitas, prasilenkiantis su realybe“, – tikina istorikas.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Istorijos detektyvai“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...