captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV generolas įvardijo, kas gali NATO sutrukdyti apginti Baltijos šalis

Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas įspėja, kad Rusijos pajėgumai Karaliaučiuje ir Lenkijoje esantis vadinamasis Suvalkų koridorius gali trukdyti Baltijos šalių apginamumui.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Praėjusios savaitės pabaigoje susitikdamas su Lietuvoje tarnaujančiais Jungtinių Valstijų kariais B. Hodgesas sakė, kad Karaliaučiuje yra dislokuotos dvi Rusijos Sausumos pajėgų brigados, viena Karinio jūrų laivyno brigada, dvi Oro pajėgų bazės bei dalis Baltijos laivyno. BNS B. Hodgeso pasisakymo įrašą perdavė Lietuvos kariuomenė.

Taip pat Rusija pratyboms reguliariai į Karaliaučių atgabena raketų sistemų „Iskander“, kurių šūvio nuotolis siekia iki kelių šimtų kilometrų, teigia generolas.

„Karaliaučius dabar turi galimybę neleisti mūsų kariniam laivynui ir jokiam NATO kariniam laivynui patekti į Baltijos jūrą, – sakė B. Hodgesas. – Iš Karaliaučiaus jie gali sustabdyti bet ką, kas bandytų patekti į Baltijos jūrą. O mes čia turime tris NATO sąjungininkes – Estiją, Latviją ir Lietuvą“.

JAV karininkas pridūrė, kad Rusijos galimybė blokuoti prieigą į Baltijos jūrą yra „rimta grėsmė mūsų sąjungininkams ir draugams“.

B. Hodgesas amerikiečiams taip pat kalbėjo apie teritoriją šiaurės vakarų Lenkijoje, kuri iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, o iš Rytų – su Baltarusija.

„Šią zoną mes vadiname Suvalkų koridoriumi“, – sakė JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas.

„Per labai trumpą laiko tarpą jie (Baltarusijos ir Rusijos kariai – BNS) gali susijungti ir užblokuoti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Ir taip jie izoliuos tris NATO sąjungininkes nuo viso likusio Aljanso“, – kalbėjo B. Hodgesas.

Būtent todėl, jo teigimu, Jungtinės Valstijos ir visa NATO turi atgrasyti Rusiją nuo Baltijos šalių puolimo.

„Mūsų sąjungininkų išlaisvinimas yra kur kas brangiau kainuojantis nei atgrasymas“, – pabrėžė generolas.

Dvišaliu pagrindu JAV nuo pernai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje, dislokuoja po rotuojamą karių kuopą.

Spalį atvykusi karių pamaina atsigabeno apie 70 vienetų karinės technikos, kuri, pamainai pasibaigus, Lietuvoje liks nenurodytam laikotarpiui.

Likę sąjungininkai taip pat prisidėjo prie atgrasymo priemonių, įgyvendindami NATO viršūnių susitikime Velse patvirtintą Pasirengimo veiksmų planą. Į Lietuvą nereguliariai treniruotis atvyksta sąjungininkų kariai, nuo pernai Baltijos šalyse buvo sustiprinta oro policijos misija.

Tačiau Vidurio ir Rytų Europa regione nori dar didesnių NATO pajėgumų. Lietuva ir dar aštuonios šalys Bukarešte praėjusią savaitę priėmė deklaraciją, kuria perspėjo Aljansą dėl Rusijos keliamos grėsmės ir paragino stiprinti NATO pajėgumus Maskvai atgrasyti.

Baltijos šalių kariuomenių vadai pavasarį paprašė jose dislokuoti brigadą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad didesnių Aljanso pajėgumų dislokavimas regione bus svarstomas 2016 metų viršūnių susitikime Varšuvoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...