captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kariuomenės vadas: orientuojamės į laiko laimėjimą, kad spėtų ateiti sąjungininkai

Po to, kai Rusija okupavo Krymą ir pradėjo karą Ukrainoje, Lietuvos kariuomenėje, rengiantis agresyvaus kaimyno puolimui, prasidėjo permainos: atnaujinta privalomoji karo tarnyba, didinamas krašto apsaugos finansavimas, skubiai perkami nauji ginklai bei technika, imamasi kitų būtiniausių priemonių. Į klausimus apie visa tai sutiko atsakyti Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Kas pasikeitė mūsų kariuomenėje po Krymo okupacijos ir prasidėjus karui Ukrainoje?

– Įvyko daug permainų. Biudžetas pasikeitė. Partijos pasirašė susitarimą iki 2020 metų padidinti gynybos finansavimą iki 2 procentų BVP, privalomų pagal sutartį su NATO.

Kariuomenėje pernai rudenį įkurtos greitojo reagavimo pajėgos, kurių reakcijos laikas – nuo 2 iki 24 valandų. Tai apima visas kariuomenės rūšis. Greitojo reagavimo pajėgose – apie 2500 karių. Jei kiltų kokios nors provokacijos ar hibridinis karas, Lietuvos kariuomenė galėtų labai greitai sureaguoti. Iš egzistuojančių dalinių sudarytos dvi bataliono dydžio kovinės grupės.

Kita labai svarbi permaina – grįžimas prie šauktinių tarnybos. Šiais metais padarytas labai didelis žingsnis – prasidėjo kariuomenės dalinių komplektavimas. Nes finansinės krizės metu smarkiai sumažinus kariuomenės finansavimą ir panaikinus šauktinių tarnybą, daliniuose susidarė labai didelis kareivių trūkumas. Iki metų pabaigos daliniai bus sukomplektuoti 70–80 procentų. Ateinančių metų pavasarį, kai šiųmetiniai šauktiniai bus baigę kolektyvinio rengimo kursą, daliniai bus daugmaž pasiruošę vykdyti užduotis.

Baigusiems privalomąją tarnybą siūlysime pasirašyti profesinės tarnybos kontraktus, kad jie galėtų tęsti tarnybą daliniuose, kurie komplektuojami tik iš profesionalų. Ir būsime parengę tam tikrą rezervą. Per 5 metus planuojame parengti būtiną rezervistų kiekį. Mano sumanymas – turėti dvi kariuomenes: vieną veikiančią, o kitą – rezervistų. Baigusiems privalomąją tarnybą trejus metus nereiks jokio įgūdžių atnaujinimo, tokiu būdu, mes turėsime civilių kariuomenę, kurią galima tuoj pat pakviesti į tarnybą. Padarytas labai svarbus žingsnis.

Atsižvelgiant į tai, ką pamatėme Krymo okupacijos metu ir Rytų Ukrainoje, mes atnaujinome ginkluotos gynybos koncepciją. Atnaujinti valstybės gynybos planai, jie derinami su NATO ir su mūsų partneriais amerikiečiais Europoje. Rengiami nauji pajėgų gynybos planai.

Be to, pasikeitė teisinė bazė. Priimti įstatymai, leidžiantys vieną ar kitą teritoriją Lietuvoje skelbti karo veiksmų zona, kur kariuomenei atitektų visi įgaliojimai ir veiksmų laisvė.

– Koks vaidmuo karo atveju tenka kitoms ginkluotoms šalies struktūroms?

– Paskelbus karo padėtį, į visišką kariuomenės pavaldumą pereina Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos departamentas. Jie kitaip apmokyti, tačiau tai ginkluotos struktūros, galinčios atlikti daug užduočių: belaisvių saugojimas, pabėgėlių srautų reguliavimas, infrastruktūros objektų apsauga, riaušių malšinimas, kova su penktąja kolona ir t.t. – spektras labai platus. Mes neplanuojame jų iš naujo mokyti ir paversti tikraisiais kariuomenės daliniais. Jiems bus skiriamos užduotys atsižvelgiant į jų galimybes ir ginkluotę.

– O policija?

– Policija toliau vykdo savo funkcijas: kaip taikos, taip ir karo metu – gina piliečius nuo plėšikų, prievartautojų ir marodierių.

– Šiuo metu vyksta kariuomenės ginkluotės atnaujinimas. Ką naujo mūsų kariai jau gavo ir dar gaus?

– Taip, įsigyjami nauji ginklai, ekipuotė, transporto priemonės. Didinant finansavimą ir turint mintyje partijų įsipareigojimą iki 2020 metų pasiekti du procentus BVP, tikimės per kelis metus visiškai atnaujinti kariuomenės ir ginkluotę, ir ekipuotę, ir transporto priemones, pagerinti infrastruktūrą.

Kol kas stambiausias neseniai pasirašytas kontraktas – dėl savaeigių haubicų įsigijimo. Bus atnaujinta artilerijos bataliono ginkluotė.

Pasirašytas kontraktas su belgais dėl snaiperinių šautuvų FN SCAR įsigijimo, šie ginklai jau čia. Yra kontraktas su lenkais dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Grom“ įsigijimo (dalis jų jau pasiekė Lietuvą). Yra pasirašyti susitarimai su olandais dėl transporto priemonių – visureigių ir sunkvežimių – pirkimo. Jos irgi artimiausiu metu bus pradėtos tiekti kariuomenei. Sudaryta nemažai kontraktų dėl ekipuotės: dujokaukių, uniformų ir visų kitų dalykų. Perkama prieštankinė ginkluotė – turime kontraktą su amerikiečiais dėl raketų „Javelin“. Dalis jų jau irgi pasiekė Lietuvą. Kitąmet gausime dar vieną šių raketų partiją, 2017 m. – dar vieną. Tokiu būdu būsime visiškai apsirūpinę trumpo nuotolio prieštankine ginkluote.

Netrukus turėtų būti priimtas sprendimas dėl pėstininkų kovos mašinų įsigijimo. Renkamasi iš keleto pasiūlymų. Laukiame politinio sprendimo.

Kai kas jau padaryta, bet daug daugiau dar laukia ateityje. Kariuomenė ir dabar pasiruošusi veikti, bet norime, remiantis geresniu finansavimu, ją perginkluoti, sukomplektuoti, paruošti, kad ji pereitų į visiškai kitą kokybinį lygį.

– Kaip sekasi šauktiniams? Nors beveik visi į privalomąją tarnybą atėjo savo noru, bet gal jau kažkam tarnyba pasirodė pernelyg sunki, kas nors jau nori namo ar pan.?

– Visada visko būna, kai iš civilinio gyvenimo atėję žmonės susiduria su gana griežta nauja tvarka, nauju gyvenimu, naujomis taisyklėmis. Be abejo, adaptacijos periodas visada yra sudėtingas. Ir Būtinųjų karinių mokymų (jie atsirado panaikinus privalomąją tarnybą, į BKM savo noru eidavo privalomosios tarnybos neatlikę, bet norintys ją atlikti, taip pat tie, kurie nėra atlikę privalomosios pradinės karo tarnybos, tačiau norintys kandidatuoti į profesinę karo tarnybą, – red.) metu trečdalis savanorių apsispręsdavo tos tarnybos netęsti. Taip ir čia, neabejoju, bus visko. Bet kol kas didelių problemų nėra. Adaptacijos periodu būna ir peršalimų, ir nutrintų kojų, ir psichologinių problemų. Bet jie beveik kiekvieną savaitgalį galės važiuoti namo (jei neturės nuobaudų), turės dviejų savaičių atostogas, todėl nemanau, kad turės didesnių psichologinių problemų. O prie fizinių reikės kaip nors priprasti. Visuose kariuomenėse taip būna, su visais naujokais taip įvyksta.

Paprastai adaptacijos periodas tęsiasi iki trijų mėnesių, paskui įvyksta psichologinis lūžis ir buvę civiliai tampa kareiviais. Jie išmoksta ir vykdyti pareigas, ir išnaudoti jiems skiriamą laisvalaikį.

– Amžinasis klausimas: per kiek laiko sulauksime sąjungininkų pagalbos, jei jos prireiks?

– NATO greitojo reagavimo pajėgų reagavimo laikas – nuo 5 dienų. Bet tam reikalingas aljanso tarybos sprendimas. Kaip greitai toks sprendimas gali būti priimtas, sunku pasakyti. Manau, nuo dienų iki savaičių. Reikia ruoštis ginti savo šalį tiek, kiek įmanoma. Orientuojamės į laiko laimėjimą, kad spėtų ateiti sąjungininkai.

– Tarkim, prasideda karinis konfliktas Lietuvos teritorijoje. Ką darytų šiuo metu mūsų šalyje esantys NATO kariai?

– Dabar tai svarstoma. Klausimas labai taiklus. Aš pats šitą klausimą labai dažnai užduodu sąjungininkams. Kiekviena šalis turi savo variantą: vieni liktų čia, lauktų NATO pajėgų atėjimo ir gintų patys save, kiti galbūt gintų kokį nors infrastruktūros objektą, treti galbūt būtų pasiruošę evakuacijai. Plano, kaip čia kas nors tokiu atveju turėtų veikti, kol kas nėra, planai yra tik NATO pajėgų atėjimui. Šitų pajėgų, kurios dabar yra Lietuvoje, pagrindinis tikslas yra bendros pratybos su Lietuvos kariuomene. Hibridinio karo atveju, manau, vienareikšmiškai, čia esantys užsienio kariai nesikištų, o konvencinės atakos atveju reiktų spręsti su kiekviena šalimi atskirai. Tačiau kiekvienas karinis kontingentas, esantis čia, turi teisę ginti save, jei būtų puolamas mūsų teritorijoje. Ar dalyvautų bendrame gynybos plane – klausimas, kurį reikia spręsti artimiausiu metu, pokalbiai šiuo metu vyksta.

– Ar numatoma galimybė, kad būtų užpulta tik kuri nors viena iš trijų Baltijos valstybių?

– Net teorinės tokios galimybės nėra. Galima sukelti neramumus vienoje šalyje, bet tai būtų didesnio scenarijaus dalis. Manau, nerealu, kad būtų užpulta viena Baltijos šalis. Veiksmai, prasidėję bet kurioje Baltijos šalyje, būtų traktuojami, kaip agresija prieš visą regioną.

– Ar atnaujinus gynybos koncepciją nenumatytas Specialiųjų operacijų pajėgų didinimas ar kokios kitokios permainos?

– Šiose pajėgose karo atveju jokių permainų nebūtų. Čia nebūtų jokios mobilizacijos. Jų dabar yra tiek, kiek reikia. SOP ir taikos metu yra pasirengusios veikti taip, kaip turėtų veikti karo metu. Neturime galimybių šias pajėgas išplėsti, padvigubinti ar patrigubinti. Šių karių parengimas labai sudėtingas.

– Jau senokai aistras keliantis klausimas – Vilniuje nėra didelės įgulos, todėl kai kurie karybos žinovai teigia, kad sostinė neapsaugota.

– Geografiniu principu kariuomenė neišdėstoma. Visi miestai, kurie yra gynybos plane, bus ginami. Jei matysime, kad formuojasi sąlygos vieno ar kito miesto užėmimui, daliniai paliks savo nuolatinės dislokacijos vietas iš karto, vyks į susitelkimo rajoną ir ten ruošis užduoties vykdymui.

Pavyzdžiui, daug dalinių stovi Kaune, bet tai nereiškia, kad jie visi gins Kauną, jie eis ten, kur reikalauja taktinė situacija. Jei reiks ginti Vilnių, čia bus tiek dalinių, kiek reikia.

– Bet nuo Rusijos sąjungininkės Baltarusijos iki Vilniaus tik 30 kilometrų.

– Taip. Bet taip nebus, kad jie per kelias valandas sutelks grupuotę ir paskui per valandą atvažiuos. Mes stebime, kas darosi aplinkui, stebime jų kariuomenės judėjimą, pratybas, mokymus. Pastebėję tam tikras indikacijas, galime aktyvuoti greitojo reagavimo pajėgas. Žingsniai, ruošiantis karinei invazijai, matosi. Mūsų aplinka yra stebima: stebime ir mes, ir mūsų sąjungininkai. Kalbos, kad užims per dvi valandas, nes mes nieko nespėsim, yra nieko vertos.

– Paskelbus mobilizaciją, kiek žmonių per kiek laiko papildytų kariuomenę?

– Pagal naują ginkluotos gynybos koncepciją, naujų dalinių iš rezervistų nekursime. Rezervistais bus papildomi egzistuojantys kariniai daliniai. Kariuomenė neišaugs, bet visada papildys savo struktūrą, nuostoliai, jei tokie bus, bus kompensuojami rezervistais. Apie skaičius kalbėti neišeina – bus imama tiek, kiek reikės.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...