captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vandeninės agamos nereaguoja į vardą, bet atpažįsta žmogaus balsą

Vandeninės agamos, dar vadinamos Kinijos vandens drakonais, įdomios tuo, kad labai mėgsta tekantį vandenį ir yra gana draugiškos žmogui, jei auginamos ir pratinamos prie rankų nuo mažens.
M. Burkhard (Wikimedia Commons) nuotr.
M. Burkhard (Wikimedia Commons) nuotr.

Gamtoje vandeninės agamos gyvena Pietryčių Azijos atogrąžų miškuose. Daugiausia jų aptinkama Tailande, Pietų Kinijoje, Vietname ir Kambodžoje.

Pačiame viršugalvyje vandeninės agamos turi lyg trečiąją akį, kuria skiria šviesą ir tamsą, pavyzdžiui, šešėlius virš galvos. Tai padeda laiku sureaguoti, virš galvos sklandant plėšriesiems paukščiams.

Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė sako, kad vandeninės agamos gana panašios į mums įprastas, dažniau matomas žaliąsias iguanas.

„Tačiau tai – visiškai skirtingos rūšys. Šie gyvūnai neužauga tokie dideli. Patinas gali siekti 90 cm, o patelės – iki 60 cm. Patelė savo išvaizda ir dydžiu labai skiriasi nuo patino. Atrodo tarsi tėvai ir vaikai“, – teigia A. Pikūnienė.

Pasak jos, vandeninės agamos patinas – labai išraiškingas. „Subrendęs jis turi labai gražią rožinės spalvos pasmakrę, būna labai gražių spalvų, ypač – poravimosi laikotarpiu. Patelės mažutės, bet irgi žalios ir ryškios“, – vandenines agamas apibūdina moteris.

Šių roplių patelės deda kiaušinius. Dėtyje būna apie 15 kiaušinių vienetų. Vandeninės agamos jaunikliai išsirita apie 7 cm ilgio.

A. Pikūnienės teigimu, šie gyvūnai yra labai judrūs, todėl žmonės vis dažniau ima juos laikyti namuose. „Bet, be abejonės, yra reikalavimai terariumui. Jis turi būti gana erdvus. Vienam gyvūnui turėtų būti skirtas bent jau kvadratinis metras terariumo grindų ploto, aukštis – bent per du gyvūno ilgius“, – nurodo specialistė.

Gamtoje Kinijos vandens drakonai gyvena prie tekančių šaltinių ir upelių, čiurlenančių per akmenis, tad mėgsta gerti tekantį vandenį. Tuo reikia pasirūpinti ir laikant vandeninę agamą terariume.

„Būtų labai gerai, jei jie turėtų kriokliuką ar kažką panašaus. Jie labai mėgsta maudytis. Jų vandens telkinys, baseinėlis, įdėtas į terariumą, turėtų būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų pamerkti savo kūnelį. Jis taip pat turėtų būti lengvai išimamas, kad būtų lengva pakeisti vandenį“, – sako A. Pikūnienė.

Terariume patariama įrengti ir daug laipiojimo šakų, kurios turi būti gerai pritvirtintos. Turėdamas galimybę pasislėpti už lapų, gyvūnas jausis saugiau.

Anot A. Pikūnienės, vandeninę agamą galima imti ant rankų, tik reikia turėti galvoje, kad bet kuriuo momentu ji gali nuo jų nušokti. „Šie gyvūnai yra labai judrūs, todėl, paėmus ant rankų, reikia elgtis atsargiai. Bet, jei auginami nuo mažumės, jie pripranta prie rankų“, – tikina specialistė.

Jos teigimu, vandeninės agamos pažįsta žmones, turi savo pamėgius ir individualius charakterius. „Vieni yra labiau baikštūs, stresuojantys, kiti kaip tik – linkę bendrauti su žmonėmis“, – pastebi A. Pikūnienė.

Pasak jos, paprastai vandeninė agama į savo vardą nereaguoja, bet atskiria žmogaus balsą. „Ji atbėgs, [...] jei skanėstą pasiūlysi, bet sureaguos ne į savo vardą, o į to žmogaus balsą, nes skiria balsus“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja.

Visą reportažą apie vandenines agamas žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų gyvūnai“ įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...