captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dažniausi pavojai, tykantys mažų kačiukų

Žmogaus buitis pilna įvairių pavojų mažiems kačiukams, atkreipia dėmesį kačių priežiūros specialistai. Pasak jų, mirtinais spąstais kačiukams gali tapti ne tik skalbyklė ar džiovyklė, bet ir vertikaliai praverti plastikiniai langai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Ypač jaunos katės, kurios nori išlįsti už to lango, iššokti, tiesiog pasikabina tame trikampėlyje. Jei nieko nebūna namuose, dažnai gyvūnas taip prabūna ir dvi, ir tris, ir daugiau valandų. Suspaudžiamas stuburas, suspaudžiamos visos kraujagyslės, kurios yra pilvo ertmėje“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Mūsų gyvūnai“ sako veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengautas.

Svarbu žinoti apie parašiutininkų sindromą

Reuters/Scanpix nuotr.

Paklausta, ką reikia žinoti, prieš įsigyjant kačiuką, felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė teigia, kad visų pirma nereiktų persistengti su augintinio priežiūra. Tačiau moteris priduria, kad šeimininkas visada turėtų išlikti atidus.

Dar iki tol, kol atsivešite kačiuką, pravartu kritiškai apžvelgti namus ir pašalinti galimus pavojus. „Labai svarbu, kad kačiukai nenukentėtų nuo buityje esančių daiktų. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių skaudžių atvejų – elektros laidai. Maži katinėliai mėgsta su jais žaisti, mėgsta įkąsti. Kartais pasitaiko net mirtinų atvejų“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, reikia žinoti, kad kačiukus dažnai vilioja įkraunamo mobilaus telefono skleidžiamas garsas, kurio žmogus negirdi. Būtent dėl šios priežasties jie dažnai gali nukentėti nuo telefono kroviklio laido.

„Vienas iš labai pavojingų dalykų mūsų buityje, apie kurį dažnai niekas net nesusimąsto, yra plastikiniai langai“, – tęsia J. Gustaitienė. Jai antrina veterinarijos mokslų daktaras J. Šengautas.

„Ypač pavojinga, kai langas yra pusiau atvertas. Ypač jaunos katės, kurios nori išlįsti už to lango, iššokti, tiesiog pasikabina tame trikampėlyje. Jei nieko nebūna namuose, dažnai gyvūnas taip prabūna ir dvi, ir tris, ir daugiau valandų. Suspaudžiamas stuburas, suspaudžiamos visos kraujagyslės, kurios yra pilvo ertmėje“, ­– teigia veterinaras. Jis prideda, kad neretai gyvūno nepavyksta išgelbėti.

J. Gustaitienė pastebi, kad mediniai langai katėms yra ne tokie pavojingi. „Jei tai – medinis langas, katė turi nagus, gali tiesiog atsispirti ir išlipti. Iš plastikinio lango – kaip iš spąstų – jai išsivaduoti dažniausiai jau nebepavyksta“, – sako felinologų draugijos prezidentė.

Veterinarijos mokslų daktaro J. Šengauto teigimu, kačiukų augintojai privalo žinoti apie vadinamąjį parašiutininkų sindromą. „Atidarytas langas aštuntame aukšte dažnai baigiasi tuo, kad kačiukas sėdi ant palangės, pamato paukščiuką ir „išskrenda“ iš to lango“, – atkreipia dėmesį specialistas. 

Kiti pavojai, namuose tykantys mažų kačiukų, yra buitinė technika, ypač – skalbyklės bei džiovyklės. „Yra atsitikę skaudžių atvejų, yra ir mirtinai išskalbtų kačių. Na, o, jei džiovyklėje, ten, kur šilta, minkšti drabužiai, jūs tiesiog nepastebėję uždarysite kačiuką, taip pat gali baigtis labai liūdnai. Ir tarp veislinių kačių yra žinomų mirtinų atvejų“, – sako J. Gustaitienė.

Geriausia, kai prityrę kačių augintojai ir veisėjai, atiduodami kačiukus į naujus namus, perspėja šeimininkus apie galimus pavojus, apie kuriuos šie dažniausiai net nenutuokia. „Nepriklausomai nuo kačių veislės, ir suaugę, ir maži katinėliai gali nukentėti nuo to paties“, – tvirtina moteris.

Katei gali būti mirtinas net miligramas šokolado

AFP/Scanpix nuotr.

J. Gustaitienės teigimu, visoms katėms reikalinga vienoda priežiūra. Felinologų draugijos prezidentė sako, kad labai svarbu – tinkama kačių mityba. Sausas maistas, pasak pašnekovės, yra labai svarbi raciono dalis, nes namuose gyvenančios katės neturi galimybės susirasti reikiamų medžiagų iš aplinkos.

„Gamtoje medžiodamos tiek paukščiukus, tiek vabaliukus, paskanaudamos žolės, jos natūraliai susirenka reikiamų medžiagų. Na, o, gaudamos sausą maistą, katės jį turi gauti itin kokybišką tam, kad jos augtų ir vystytųsi sveikai“, – akcentuoja specialistė.

Ji rekomenduoja katėms duoti ir natūralaus maisto. Tai gali būti specialūs guliašai, konservuoti produktai, taip pat – žalia mėsa.

„Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad katė gali paragauti visko. Paragauti – tai nereiškia, kad ji turi būti šeriama viskuo. Tačiau dauguma kačių yra visiškos gurmanės. Yra skinančių iš daržo braškes, agurkus iš šiltnamio. Istorijų galima papasakoti ir tikrai juokingų“, – šypsosi J. Gustaitienė.

Moteris įspėja, kad katėms negalima duoti šokolado: „Net ir vienas miligramas šokolado katei gali būti mirtinas.“ Pašnekovė taip pat atkeipia dėmesį, kad šeimininko namuose gali būti katei kenksmingų augalų.

„Tas pats klevelis tikrai gali sukelti apsinuodijimą. Na, o lauke augančios katėms yra labai pavojingos tujos. Žinoma, katė neina ir nekramto tujų, tačiau užtenka katei saulėtą dieną pagulėti po tujomis ir ji gali mirtinai apsinuodyti. Tokių atvejų taip pat yra buvę“, – pasakoja felinologų draugijos prezidentė.

Anot jos, pagal Tarptautinės felinologų federacijos taisykles, ne jaunesni kaip trijų mėnesių kačiukai gali palikti namus. Į parodas jie gali iškeliauti, tik būdami keturių mėnesių, ne jaunesni.

„Viena iš svarbių kačių priežiūros priemonių yra laiku apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kad gyvūnas gautų antihelmintikų, t. y. vaistų nuo kirmėlių, būtų paženklintas ir laiku paskiepytas“, – teigia J. Gustaitienė.

Pasak pašnekovės, pirmą kartą paskiepyti kačiuką galima, kai šis sulaukia dviejų mėnesių amžiaus. Gydytojas, žinodamas konkrečią situaciją, patars, kada geriau skiepyti augintinį.

„Tai priklauso nuo kačiukų skaičiaus vadoje, nuo to, kada ruošiatės su kačiukais kur nors vykti, nuo įvairių aplinkybių. Tačiau trijų mėnesių kačiukas privalo būti jau vakcinuotas nuo visų ligų, o tarp jų – ir pasiutligės“, – pabrėžia specialistė.

Kasdienė kačiukų priežiūra dažnai priklauso nuo kailio ilgio, snukučio formos bei kitų bruožų. „Trumpanosių kačių, pavyzdžiui, egzotinių trumpaplaukių persų, kurių yra trumpesni kvėpavimo kanalai, trumpesnė nosis, akytės ašaroja. Būtinai reikia prižiūrėti akis ir jas praktiškai kas dieną valyti“, – sako J. Gustaitienė.

Moters teigimu, ilgaplaukes bei pusiau ilgaplaukes kates reikia kas dieną šukuoti, kad nesusiveltų jų kailis. Tokius katinėlius prie šukavimo reikia pratinti nuo mažens.

Tačiau yra kačių veislių, kurių priežiūra yra labai paprasta ir nereikalauja daug pastangų, atkreipia dėmesį pašnekovė. „Britanijos trumpaplaukiai, Kornvalio reksai, Devonšyro reksai yra katės, kurių priežiūra yra visiškai minimali. Reikia tik laiku pakeisti kraiko dėžutę ir pašerti“, – tvirtina felinologų draugijos prezidentė.

Jei katinas gyvena tik namuose, į lauką neišleidžiamas, jo nagus kirpti būtina. „Priekiniai nagai tikrai reikalauja pakirpimo kartą per savaitę, užpakalinius reikėtų kirpti bent jau kas mėnesį, nes jie auga lėčiau. Jei jūsų katinas gali laisvai išeiti į lauką ir laisvai pareiti namo, nagus kirpti yra draudžiama“, – pabrėžia J. Gustaitienė.

Dažnai kačių pasivaikščiojimai lauke baigiasi blogai

Scanpix Sweden/Scanpix nuotr.

Felinologų draugijos prezidentė pastebi, kad Lietuvoje yra daug privačių namų, todėl labai daug kačių gyvena pusiau laisvą gyvenimo būdą. „Tai reiškia, kad katė gali kada panorėjusi išeiti į lauką ir kada panorėjusi grįžti atgal. Be abejonės, šioms katėms aplinkoje slypi labai daug pavojų: judantys automobiliai, šunys, netgi negero linkintys žmonės. Jie gali jūsų gyvūną nuskriausti. Dėl šių priežasčių, sakyčiau, kad katei geriau likti namuose“, – mano J. Gustaitienė.

Savo ruožtu veterinarijos mokslų daktaras J. Šengautas priduria, kad pagrindinė kačių traumų grupė – į lauką einančios katės. „Kai katė eina į lauką, ji yra tikrai nesaugi. [Yra daug atvejų, kai katės nukentėjo lauke] pradedant nuo šautinių traumų (iš kačių ištraukiame labai nemažai vadinamųjų orinukų kulkelių), baigiant skirtingais lūžiais, autoįvykiuose patirtomis traumomis. Tikrai, jei norite išsaugoti katę gyvą ir sveiką, būtų gerai, kad jos gyvenimo arealas būtų butas ar namas, nes dažnai ėjimas į lauką baigiasi blogai“, – sako J. Šengautas.

Kačiukai – labai judrūs, smalsūs, todėl namuose per neatsargumą juos gali sužaloti ir patys šeimininkai. „Dalis traumų atsitinka tada, kai šeimininkas sudeda sofą-lovą ar ją ištiesia. Tokių traumų pasitaiko tikrai nemažai. Katė nori dalyvauti visur ir laiku įlenda ten, kur nereikia. Labai dažnai katę prispaudžia su durimis, nes ji bėga iš paskos“, – pažymi pašnekovas.

Kai kurie kačių augintojai, atėjus vasarai, pasiima kates su savimi į kaimą ar kolektyvinį sodą, o rudenį parsiveža savo augintines atgal. Anot J. Gustaitienės, tai – ne itin gera praktika.

„Reikia nepamiršti, kad beveik daugiau nei 50 proc. tokių kačių vėliau negali grįžti į namus. Katė, grįžusi į namus, visą laiką prašosi į lauką, nori išlipti pro langą, veržiasi, kaukia. Ji tampa pikta ir netvarkinga. Taigi kačių nereikėtų suerzinti, parodyti tos laisvės, kuri yra aplinkui, jei neketinate joms ir toliau leisti gyventi pusiau laisvą gyvenimo būdą“, – teigia felinologų draugijos prezidentė.

Ji pataria šeiminkams, kurių katės eina į lauką, žiemą būti budriems, neleisti katėms užsibūti lauke. „Reikia pasižiūrėti – gal jūsų katė jau valandą laiko prašosi atgal, įleidžiama į vidų“, – sako J. Gustaitienė. O namuose, komforto sąlygomis gyvenančioms katėms, pasak specialistės, ypatingų priežiūros priemonių imtis nereikia nei žiemos, nei vasaros metu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...