captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paslaptinga pažyma, saugoma prezidentūroje, Seime jau žiebia naują skandalą

Nors po antradienį įvykusio prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimo niekas iš posėdžio dalyvių neužsiminė, kad be pagrindinės pokalbio temos, kad būtina dar šiemet paskirti generalinį prokurorą, būta kalbos ir apie tai, jog specialiosios tarnybos šalies vadovei pateikė kažkokią pažymą, metančią šešėlį parlamentarams Juliui Sabatauskui, Broniui Bradauskui ir Vytautui Gapšiui, trečiadienį Seime tai buvo pagrindinė pokalbių tema. Kodėl prezidentei buvo pateikta pažyma apie šiuos Seimo narius?
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nepaisant to, kad iš prezidentūros buvo pasiųstas nemalonus signalas, galintis mesti tamsų šešėlį, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas J. Sabatauskas savo trečiadienio planų nepakoregavo. Jis pirmininkavo iš anksto numatytam komiteto posėdžiui.

Tai, kad komitete buvo svarstomas klausimas dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos keitimo, ko gero, neturėtų patikti nei prezidentūrai, nei Seimo opozicijai, juolab kad praėjusią savaitę autoritetingi konstitucinės teisės žinovai tvirtino, jog J. Sabatausko inicijuojamos teisės aktų pataisos prieštarautų Konstitucijai.

Komitetas neįžvelgė prieštaravimų

Po to, kai Seimas nepritarė, kad generalinio prokuroro postą užimtų prezidentės pasiūlyta Kaišiadorių apylinkės teismo vadovė Edita Dambrauskienė, J. Sabatauskas prakalbo, jog reikėtų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.

Komiteto vadovas pasiūlė, kad generalinio prokuroro kandidatūrą vyriausybei pateiktų teisingumo ministras arba Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o vyriausybės vadovas galimą kandidatą teiktų Seimo pritarimui. Jei Seimas tai kandidatūrai pritartų, generalinį prokurorą paskirtų šalies vadovas.

„Dabar aš jau galvoju, kad dar reikėtų ir viešos galimo generalinio prokuroro atrankos, o gal net ir konkurso“, – svarstė J. Sabatauskas antradienį po prezidentūroje įvykusio prezidentės ir Seimo valdybos susitikimo.

Paklaustas, ką dėl jo pasiūlymų trečiadienį nusprendė komitetas, J. Sabatauskas teigė, jog pritrūko komiteto narių balsų pripažinti, kad siūloma nauja generalinio prokuroro skyrimo tvarka prieštarauja Konstitucijai.

„Mūsų komitete visi teisininkai, išskyrus du narius. Ar jūs manot, kad komitete turėtų dirbti kažkokie išskirtiniai teisininkai?“ – atsakė J. Sabatauskas, paklaustas, ar komitetui patarė kokie nors teisininkai dėl siūlomų Prokuratūros įstatymo pataisų. 

Opozicijos lyderis reikalauja nušalinimo

Kol posėdžiavo J. Sabatausko vadovaujamas komitetas, opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius išplatino žinią, jog po to, kai buvo paviešinta informacija apie kažkokią specialiųjų tarnybų pažymą, kurioje minima ir komiteto vadovo pavardė, jam derėtų nusišalinti nuo pareigų.

„Jūs paskelbėt tą informaciją (LRT.lt apie tai rašė antradienį – LRT.lt), o mes jos negalime paneigti. O kai tokia informacija paskelbta, komiteto vadovas negali vadovauti komitetui, kol ta informacija nepaneigta arba neištirta“, – aiškino A. Kubilius.

Paklaustas, gal yra matęs tą paslaptingąją pažymą ir ar įžvelgia kokią nors nusikalstamą veiką, kad neva tai J. Sabatauskas prieš Kauno apygardos teismo vadovo Nerijaus Meilučio kandidatūros svarstymą Seime birželio mėnesį Kaišiadoryse buvo susitikęs su kolegomis Broniumi Bradausku ir Vytautu Gapšiu, opozicijos lyderis teigė: „Aš negaliu paneigti paskelbtos informacijos, pats dalyvavęs pasitarime pas prezidentę, todėl, kol ta informacija nepaneigta, komiteto vadovas turėtų nusišalinti nuo pareigų. Gal jie tarėsi, kaip nepraleisti kandidato į generalinius prokurorus? Ir to rezultatą mes matome. Kontekstas (pažymos – LRT.lt) yra toks.“

A.Kubilius taip pat tvirtino manąs, jog Seimo vadovė Loreta Graužinienė iš karto po posėdžio prezidentūroje privalėjo inicijuoti J. Sabatausko nušalinimą nuo pareigų: „O ne laukti, kol ta informacija bus paviešinta arba mes inicijuosime kreipimąsi“.

Komiteto vadovas įžvelgė politikavimą

„Seimo statutas to nenumato. Statute numatyta, kad Seimo narys gali pats nusišalinti arba būti nušalintas nuo pareigų, esant galimam viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Kitų nušalinimo arba nusišalimo atvejų Statute nenumatyta. Konstitucijoje – taip pat. Todėl tai (A. Kubiliaus raginimą nusišalinti nuo pareigų – LRT.lt) vertinu kaip politinį žingsnį, kaip politinį pareiškimą, į kurį reikės ir politinio atsakymo. Bet yra tokių (Seimo narių – LRT.lt), kurie politinius pareiškimus kuria, o yra tokių, kurie dirba. Aš esu iš tų, kurie dirba, todėl dar nesuspėjau politinio atsakymo sukurti“, – atkirto J. Sabatauskas kolegai A. Kubiliui.

Paklaustas, su kuo susijęs opozicijos lyderio pareiškimas, J. Sabatauskas nusijuokė: „Viskas susiję su 2016 m. antruoju spalio sekmadieniu (tuo metu vyks Seimo rinkimai – LRT.lt). O visos priemonės, skirtos pagrindiniam tikslui, yra pateisinamos. Jie dirba pagal šitą metodą.“

Paprašytas paaiškinti, kodėl atsirado kažkokia slaptųjų tarnybų pažyma apie neva tai įvykusį jo susitikimą su B. Bradausku ir V. Gapšiu, J. Sabatauskas pašmaikštavo: „Tai įrodo, kad nesu sekamas, nes, jei būtų sekę, tokios pažymos nebūtų“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...