captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aukštojo mokslo kokybei – aukštesni reikalavimai

Pasak prezidentės, aukštojo mokslo kokybė neatitinka nei valstybės, nei rinkos poreikių, todėl artimiausiu metu šalies vadovė teiks Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prezidentės inicijuojamomis pataisomis siūloma numatyti, kad į aukštosios mokyklos tiek valstybės finansuojamas, tiek mokamas bakalauro studijas būtų priimami bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikę absolventai. Dabar į universitetus ir kolegijas įstoja prastais pažymiais mokyklą baigę abiturientai arba net valstybinių brandos egzaminų nelaikę jaunuoliai. Pavyzdžiui, šiais metais į universitetą buvo galima įstoti surinkus vos 0,34 stojamojo balo iš 10 galimų – tai reiškia, kad tokio moksleivio pažymių vidurkis yra vos teigiamas.

Reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas valstybė nustato daugelyje Europos šalių – Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje.

„Lietuvai reikia kokybiškai išsilavinusių žmonių, o ne diplomų skaičiaus. Diplomas turi atspindėti išsimokslinimą, tačiau šiandien turime situaciją kai aukštasis mokslas yra devalvuojamas. Aukštojo mokslo kokybe turime susirūpinti nedelsiant, kitaip ateityje turėsime neraštingą valstybę su aukštuoju išsilavinimu", – sako prezidentė.

Specialistai pažymi, kad viena esminių ekonomikos augimą stabdančių problemų yra netinkamai išsilavinusi darbo jėga. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis darbo rinkoje auga, prognozuojama, kad jau kitąmet trūks apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Todėl, siekiant užtikrinti į valstybės ir rinkos poreikius orientuotų specialistų ruošimą, prezidentė įstatymu siūlo numatyti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose akredituojant studijų programas būtų privaloma atsižvelgti į valstybės poreikius.

Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas rinkoje. Šiuo metu turime beveik 1,8 tūkst. studijų programų, iš jų net trečdalis pritraukia vos 10 ar mažiau studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento. Kaimyninių šalių studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra kelis kartus mažesnis – Suomijoje yra apie 450, Estijoje – apie 200 programų.

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, prezidentė taip pat siūlo viešai skelbti ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20 proc. studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų. Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų, iš jų 46 proc. valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą. 

2015 metais Švietimo ir mokslo ministerija paragino aukštąsias mokyklas nusistatyti minimalų konkursinį balą stojantiesiems. Tai padarė ne visi universitetai ir kolegijos, o dauguma jį įsivedusių nusistatė minimalų rekomenduotą slenkstį - 1 balą universitetuose ir 0,8 balo kolegijos.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras spalį pareiškė, kad šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys parodė, jog tokia kartelė yra per žema ir studijų kokybės problemų nesprendžia.

Švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė sako palaikysianti prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamas pataisas, kad stojant į universitetus ir kolegijas būtų reikalaujama bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino.

„Mano nuomone, tai yra reikalingos pataisos, o Seimo nariai apsispręs patys. Kaip Seimo narė aš turiu vieną balsą, o kaip ministrė, be abejo, išsakysiu savo nuomonę komitete pristatant projektą. Mano matymu, šios pataisos yra reikalingos ir svarbios“, – BNS sakė A. Pitrėnienė.

Kai kurie universitetai bei kolegijos prezidentės pataisose mato ir trūkumų

Prezidentės pasiūlytos pataisos, pagal kurias stojant į universitetus ir kolegijas būtų reikalaujama bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino, gali būti diskriminacinės, sako Vilniaus kolegijos direktorius, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidiumo narys Gintautas Bražiūnas.

Mykolo Romerio universiteto prorektorius, Lietuvos rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas savo ruožtu teigia, jog ir prastai per brandos egzaminus pasirodžiusiems stojantiesiems reikėtų suteikti šansą studijuoti – pavyzdžiui, po parengiamųjų kursų. Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Alfredas Chmieliauskas atkreipia dėmesį, jog studijų kokybė po šių pataisų gali ir nesikeisti, jei studentai universitete ras tokį pat studijų procesą ir tuos pačius dėstytojus.

Vilniaus kolegijos vadovas G. Bražiūnas apgailestavo, kad kolegijų atstovai nebuvo pakviesti į susitikimą pas prezidentę, kuriame pirmadienį aptarti aukštojo mokslo kokybės klausimai ir naujos pataisos. Tačiau šioms pataisoms, anot jo, kolegijos turėtų pritarti, nors tai ir mažins studentų skaičių. Visgi jam kilo abejonių, ar tai nediskriminuos dalies baigusiųjų mokyklas.

„Jeigu žiūrėtume į europinį kontekstą, tai daugelis šalių mus už tokį sprendimą kritikuos. Pavyzdžiui, skandinavai iš karto kritikuos, jie laiko, kad yra diskriminacija, jei žmogus, kuris kažkur blogiau mokėsi, nepriimamas į kitą instituciją. O gal jisai pasikeitė, o gal jis keisis, o mes jam lyg neleidžiame (...). Gal jam staiga atėjusiam trenks kažkas. Ypač taip būna tarp vaikinų – tarsi trenkia į galvą ir staiga pradeda mokytis. Šviesiausias žmogus pasidaro. Man nepatinka toks aritmetinis problemos sprendimas“, – BNS aiškino G. Bražiūnas.

Anot jo, reikėtų pagalvoti apie vidurinio ugdymo kokybės kėlimą.

„Gal mes geriau eikime tuo keliu, kad pagerintume vidurinį mokymą mokykloje, pakelkime lygį. Dabar išeina, kad universitetai ir kolegijos kalti, kad gauna blogą žaliavą. Tai gal pradėkime nuo apačios, ten kažką reikia daryti“, – svartė jis.

Pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovo, pataisos gali neigiamai atsiliepti darbdaviams, nes jei bus priimama mažiau studentų, mažiau bus parengiama darbuotojų.

„Pažiūrėkite, ką mes darome blogai – mes suabsoliutiname mokymąsi vidurinėje mokyklose. Netgi (studijų) krepšelius skirstome neteisingai, aš stebiuosi, kaip Konstitucinis Teismas nemato, juk parašyta Konstitucijoje, kad nemokamas mokslas garantuojamas aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems studentams – gerai besimokantiems aukštosiose, o ne vidurinėse mokyklose. O kaip (studijų) krepšelis gaunamas – pagal tai, kaip jūs mokėtės vidurinėje mokyklose“, – aiškino jis.

„Bendrai mes pozityviai žiūrime į šitą reikalą, tikrai mūsų tai negąsdina. Šie metai parodė, kad stojimas nėra blogesnis negu į universitetus. Tikrai bent Vilniaus kolegija to nebijo, nes mes ir praeinamąjį balą buvome nusistatę 1,1 – tai aukščiau negu kai kurių universitetų. Tai tikrai mes palaikysime tokią idėją“, – sakė G. Bražiūnas.

Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius G. Viliūnas kelia idėją dėl abituriento parengimo pirmam kursui papildomais kursais universitete.

„Mes galvojame, kad reikėtų nustatyti aukštesnį stojamąjį slenkstį, tik mūsų universiteto atveju mes galvojame apie tuos, kurie galbūt neturėjo sąlygų tinkamai išlaikyti egzaminų, tarkime, prastos mokyklos arba kokios nors šeimyninės, ekonominės sąlygos. Mes manome, kad tokiems žmonėms reikėtų sudaryti antro šanso galimybę. Galbūt tai yra parengiamieji kursai, galbūt kita forma, bet atskirai nuo studijų, kurias pradeda studentai, kurie yra pasiruošę studijuoti“, – BNS sakė G. Viliūnas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovas pažymi, kad norint aukštojo mokslo kokybės, būtinas sisteminis požiūris.

„Jeigu geresni įstoję ras ten tuos pačius dėstytojus, matyt, tas kokybės vaizdas nebus pilnas. Jeigu mes siekiame gerinti įstojančiųjų kokybę, tai, matyt, to, ką jis įstojęs ras universitete, taip pat ta kokybe reikėtų rūpintis. Tik sveikinti galima rūpestį kokybe, bet norisi, kad rūpestis įgytų labiau sisteminį pobūdį: kad būtų svarstomi ne atskiri aukštojo mokslo kokybės elementai, bet kad būtų pažiūrimą į aukštojo mokslo kokybę šiek tiek plačiau“, – BNS sakė A. Chmieliauskas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...