captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Graužinienė apie MMA ir NPD sulyginimą: mes pateikėme, o toliau tegul galvoja vyriausybė

Darbo partija siūlo nuo 2017 metų neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai mėnesinei algai. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako pritarianti šiai partiečių iniciatyvai, nors ją įgyvendinus valstybės biudžetas netektų 200 milijonų eurų pajamų. „Seimo nariai turi teisę siūlyti, o vyriausybės pareiga ieškoti pinigų, kaip tuos siūlymus įgyvendinti“, – pareiškė ji. Apie tai – „Dėmesio centre“ pokalbis su Loreta Graužinienė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Ponia Graužiniene, ar siūlymas neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai algai reiškia, kad atsisakote užmojų didinti minimalų atlyginimą ir jau kitokiu būdu siekiate didinti mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas? 1509 litus siekianti minimali alga jau pamiršta?

Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kad minimali alga turi būti 437 eurai. Dabar yra sutarta, kad 2016 metų viduryje minimali alga bus padidinti iki 380 eurų. Tam jau numatyti pinigai. Taigi, viskas vyksta labai nuosekliai ir viską apskaičiavus. Jei priimsime sprendimą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimo, svarbu, kad žmonės į rankas gautų realią sumą.

Ar skaičiavote, kiek valstybės biudžetas negautų pajamų, jeigu būtų priimtas sprendimas MMA prilyginti NPD?

Vienas pakėlimas jau yra įskaičiuotas į biudžetą. Vyriausybė taip pat siūlo didinti NPD iki 200 eurų ir didesnį NPD taikyti šeimoms, auginančioms vaikus. Tai labai svarbus ir sveikintinas sprendimas, bet mes siūlome NPD didinti dar labiau, kad minimali alga nebūtų apmokestinta.

Bet ar jūs skaičiavote, kiek biudžetas negaus pajamų?

Siūlymas tik ką registruotas, aiškinamajame rašte viskas bus parašyta.

Aš jau suskaičiavau. Vyriausybės siūlymas didinti NPD iki 200 eurų ir dar už kiekvieną vaiką iki 120 eurų valstybės biudžetui kainuos apie 300 milijonų eurų.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimo negalima skaičiuoti vien matematiškai, nes tai yra realių pajamų padidėjimas. Minimaliai uždirbantys žmonės tikrai jų netaupys ir daugiau išleis. Per vartojimą pinigai sugrįžta į biudžetą.

Jei būtų įgyvendintas jūsų partijos siūlymas ir NPD būtų prilygintas tik 350 eurų minimaliai algai, biudžetas negautų  200 milijonų eurų. Tai yra daugiau nei pusė procento BVP. Tai kam jūs ketinate ką nubraukti, kad uždengtumėte „skylę“ biudžete?

Valstybės biudžetas yra formuojamas pagal priimtus teisės aktus. Jeigu Seimas priims tokį teisės aktą, vyriausybė turės spręsti, iš kur tų pinigų paimti. Tikrai ne Seimo pareiga ieškoti pinigų.

Pagal Biudžeto sandaros įstatymą, teikiant pataisas, mažinančias biudžeto pajamas, reikia nurodyti šaltinį, iš kur bus kompensuojama.

Tai yra bendra norma. Projektas turi grįžti į vyriausybę, taip ir bus po pirmojo skaitymo Seime. Kai jis sugrįš atgal į Seimą, projekte jau turės būti nurodyta, iš kur bus pinigai.

Ponia Graužiniene, aš apie skaičius klausiu neatsitiktinai. Ar šis siūlymas nėra dar vienas bandymas teikti įstatymo pataisas iš anksto žinant, kad joms nebus pritarta? Ar tai nėra viso labo viešieji ryšiai ir noras virpinti visuomenę, kaip tai daro ponas Algirdas Sysas, siūlydamas progresinius mokesčius?

Taip nesakyčiau. Seimas yra rimta institucija ir aš sveikinu iniciatyvas rūpintis žmonėmis, kuriems Seimo nariai atstovauja. O Vyriausybės pareiga užtikrinti pajamų surinkimą  ir siūlyti teisingą jų perskirstymą.

Bet šiuo atveju valstybės biudžetas netektų net 200 milijonų eurų, tai milžiniški pinigai. Jūsų nuomone, Seimas gali daryti ką nori, o vyriausybė privalo ieškoti papildomų pajamų?

Pagal mūsų konstitucinę sąrangą būtent Seimas turi numatyti, kokiu įstatyminiu keliu turi būti formuojamas biudžetas. O vyriausybės pareiga – rasti pinigų. Jei Vyriausybė pasakys, kad pinigų nėra, Seimas dar kartą svarstys. Parlamentarų siūlymai, diskusijos yra normali demokratijos forma ir aš sveikinu tas diskusijas, kuo jos aktyvesnės, tuo geriau. Vyriausybė yra atskaitinga Seimui. Jei ji pateikia biudžeto projektą, tai dar nereiškia, kad jis bus priimtas toks, kokį siūlo vyriausybė.

Jūsų manymu, ši iniciatyva turėtų būti priimta ir jau nuo 2017 metų NPD turėtų būti prilygintas MMA, kurią jūs siūlote didinti iki 437 eurų?

Algirdo Syso siūlymus dėl progresinių mokesčių, kuriems aš nepritariu, Seimas kažkaip priėmė svarstyti, tačiau tai nereiškia, kad jie bus priimti. Taip ir su mūsų partijos siūlymu – vyks diskusijos, vyriausybė pateiks savo išvadas.

Ponia Graužiniene, ar jūs manote, kad galima teikti neparuoštus projektus ir tokiu būdu siųsti signalą visuomenei, kad ja neva rūpinamasi? Juk šiuo atveju niekas nepaskaičiuota, ekspertų nuomonės nepaklausta. Partija sugalvojo ir teikia, o kaip bus, nesvarbu?

Priminsiu, kad įstatymus teikti turi teisę vyriausybė, Lietuvos prezidentas ir Seimo nariai. Seimas svarsto, vyriausybė rašo išvadas, teisės aktai priimami balsuojant. Džiaugiuosi, kad Seimo nariai teikia pataisas, kurios pagerins žmonių gyvenimą.

Ar tikrai pagerins?

Be abejo. Jei žmogus kišenėje turės daugiau pinigų, ar jo gyvenimas pablogės? O kalbant apie negautas biudžeto pajamas, vyriausybė privalės galvoti ir rasti būdų, kaip kompensuoti praradimus. Gal galima atsisakyti kai kurių projektų, gal kažką padaryti pigiau. Rezervų yra.

Kitas svarbus dalykas. Verslininkai ir investuotojai dideles viltis sieja su Seime pateiktu socialiniu modeliu. Jūs sakote, kad nepritarsite jo priėmimui Seime, kol jam nebus pritarta Trišalėje taryboje. Dabar dėl 85 procentų Darbo kodekso straipsnių socialiniai partneriai sutaria, tačiau liko esminiai dalykai – dėl lankstesnių darbuotojų atleidimo procedūrų, darbo sutarčių, lankstesnio darbo grafiko ir panašiai. Jūsų manymu, ar nebus taip, kad Seimas socialinį modelį svarstys iki kadencijos pabaigos ir neaišku, ar priims?

Dėl išeitinių kompensavimo, išankstinės pensijos terminų sumažinimo ir jūsų minėtų esminių dalykų reikės rasti konsensusą. Jei norime pirmą kartą per 25 metus priimti kompleksinę pertvarką, viskas turi būti suderinta. Šiuo metu komitetuose vyksta socialinio modelio svarstymai. Tikiu, kad bus rastas kompromisas. Visos trys šalys turi susitarti.

O jeigu profesinės sąjungos nenusileis?

Politika yra derybų menas. Jei politikai diplomatine kalba nesugebės susitarti su profesinėmis sąjungomis, su darbdaviais, socialinis modelis taip ir liks komitetuose svarstymo stadijoje ir mes jo negalėsime svarstyti plenariniame posėdyje.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...