captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvių kilmės ukrainiečių apgyvendinimas Lietuvoje stringa

Vyriausybei dar liepą nusprendus priimti Lietuvos pilietybę turinčius ar lietuvių kilmės pabėgėlius iš karo nualintos Rytų Ukrainos, atvykėliai vis dar nėra apgyvendinti savivaldybėse.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kaip BNS sakė Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas, lietuviškų šaknų turintys ukrainiečiai daugiausia apgyvendinami centre ir šiuo metu sudaro didžiąją dalį centro gyventojų.

„Iš viso dabar turime 38 asmenis, praktiškai daugiausiai yra ukrainiečių: yra septynios šeimos, keturi viengungiai, devyni vaikai. Iš viso – 25 asmenys“, – sakė R. Mikulėnas.

Pasak jo, dalis asmenų turi Lietuvos pilietybę, kita dalis yra Ukrainoje gyvenę lietuvių palikuonys. Vis dėlto jis pripažino, kad visi asmenys apsigyventi socialiniuose būstuose greičiausiai negalės, nes tam yra teisinių kliūčių.

Tai BNS patvirtino ir Vilniaus savivaldybė, jau prieš porą mėnesių apsisprendusi priimti ukrainiečių šeimas savivaldybės turimuose būstuose. Tuomet planuota, kad Vilniuje pirmosios šeimos apsigyventų jau rugsėjį.

Kaip BNS informavo savivaldybės atstovai, įstatymai leidžia skirti socialinį būstą ir asmenims, kurie neįrašyti į laukiančiųjų eilę, jei tie asmenys neteko turto „dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių“. Pagrindinė sąlyga – jie turi būti Lietuvos piliečiai. Tad minėtiems atvykėliams iš Ukrainos esą būsto suteikti kol kas negalima, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepateikė asmenų, atitinkančių keliamus reikalavimus, sąrašo.

„Gavus duomenis apie šeimas, kurios turi Lietuvos pilietybę ar leidimą gyventi Lietuvoje, (atvykusios ir deklaravusios gyvenamąją vietą Vilniaus savivaldybėje), atitinkančias įstatyme nurodytus reikalavimus, pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad atvyko iš Ukrainos konflikto zonos, klausimas dėl laikino Socialinio būsto išnuomojimo gali būti svarstomas Vilniaus savivaldybėje“, – nurodoma prieš daugiau nei dvi savaites savivaldybės ministerijai išsiųstame rašte, raginančiame duomenis pateikti.

SADM kol kas neatsakė į BNS pateiktą klausimą, dėl kokių priežasčių delsiama suteikti informaciją.

Tuo metu R. Mikulėnas patvirtino, kad dalis šeimų jau nusprendė glaustis pas giminaičius.

„Vilniuje gyvena keletas jau dabar, kol kas jie glaudžiasi pas gimines. Viena šeima planuoja išvažiuoti į Klaipėdą, tvarkosi dokumentus“, – sakė jis.

Anot R. Mikulėno, Lietuvos pilietybės neturintiems asmenims socialiniai būstai neturėtų būti suteikiami – jiems galios ta pati integracijos tvarka, kaip ir į Lietuvą perkeliamiems pabėgėliams iš Eritrėjos, Sirijos ar Irako: jie bus apgyvendinti savivaldybėse ir metus gaus integracijai (būstui, kasdienėms reikmėms) numatytas lėšas, bet vėliau turės išsilaikyti patys.

Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš viso pageidavimą gyventi Lietuvoje šiuo metu yra pareiškusios šeimos, kuriose yra 58 žmonės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...