captcha

Jūsų klausimas priimtas

Opoziciniai liberalai ir konservatoriai Seimo rinkimų reformą vertina skeptiškai

Opoziciniai liberalai ir konservatoriai socialdemokratų siūlomą Seimo rinkimų reformą vertina skeptiškai – Liberalų sąjūdis iniciatyvos nepalaikys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija formaliai sprendimo dar nėra priėmusi, bet irgi kritikuoja vienmandačių apygardų atsisakymą.
 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad radikalūs rinkimų sistemos pakeitimai ateityje įmanomi tik proporcingai šalies gyventojų skaičiui mažinant Seimo narių skaičių, o likus mažiau nei metams iki kitų parlamento rinkimų būtina nustatyti realų rinkėjų pasiskirstymą atspindinčias apygardų ribas, kaip nurodė Konstitucinis Teismas.

Liberalų sąjūdžio frakcija išplatino pranešimą, kad nepritars siūlomam modeliui atsisakyti vienmandačių rinkimų apygardų.

„Vyriausioji rinkimų komisija tikrai turi visas galimybes užtikrinti, kad rinkėjų balsas nebebūtų iškreipiamas ir turėtų teisingesnį, labiau vienodą svorį. Norint tai pasiekti, nereikia griauti visos dabar galiojančios rinkimų sistemos, naikinant vienmandates apygardas. Tai būtų destabilizuojantis, demokratinėms valstybėms nebūdingas sprendimas, kuris jau dabar virto kai kurių politinių partijų išskaičiavimų ir naudos ieškojimo objektu“, – pranešime cituojamas E. Masiulis.

TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma tvirtina, kad siūlymas atsisakyti vienmandačių rinkimų apygardų likus mažiau nei metams iki rinkimų būtų nepagarba rinkėjui.

„Formalaus frakcijos posėdžio ar partijos prezidiumo posėdžio, kuris konkrečiai fiksuotų mūsų poziciją, neturėjome, bet, kiek kalbėjau su frakcijos kolegomis, ir aš pats, ir jie laikomės neigiamų nuostatų dėl tos idėjos, nes tai būtų tam tikra nepagarba rinkėjams“, – BNS sakė J. Razma.

„Būtų labai greitai esmingai keičiama rikimų sistema, kurios dalis rinkėjų gali tinkamai ir nesuvokti. Kita vertus, panaikinama galimybė žmonėms tiesiogiai išsirinkti savo atstovą konkrečioje apygardoje, – frakcijos atstovų argumentus prieš pasiūlytą reformą vardijo J. Razma. – Aš nemanau, kad mūsų rinkėjai norės prarasti tokią galimybę, kai jie išsirenka konkretų žmogų, gali iš jo pareikalauti ir tam tikros atsakomybės, jam rūpimo klausimo sprendimo. O dabar, kai regione bus išrinkta keliolika žmonių, jų pasiekiamumas to regiono rinkėjams nutolsta, ir tiesioginis ryšys tarp rinkėjo ir Seimo nario sumenksta.“

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis BNS sakė siūlymų radikaliai keisti rinkimų sistemą nesureikšminantis.

„Mes labai ramiai žiūrime į šitą reikalą, nes jaučiame didėjantį rinkėjų palaikymą. Mums nėra didelio skirtumo, koks bus rinkimų įstatymas, aš manau, kad čia ne svarbiausia. Tos partijos, kurios bijo prarasti mandatus, dabar gal bando konstruoti įstatymą, kuris jiems bus palankesnis, mus nėra didelio skirtumo“, – BNS sakė V. Tomaševskis.

Pasak jo, jei siūlymą įgyvendinantis projektas bus teikiamas Seimui, frakcija tuomet ir apsispręs, kaip balsuoti.

Seime trečiadienį surengus pasitarimą po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl vienmandačių apygardų, iškelta idėja iš viso keisti rinkimų sistemą ir atsisakyti vienmandačių apygardų.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis dar 2013 metais yra pasiūlęs Lietuvoje įteisinti rinkimų sistemą, kad iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas Seimo narių skaičius.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė po pasitarimo sakė, kad parlamento frakcijos turi savaitę diskusijoms dėl siūlomų rinkimų pakeitimų.

KT šią savaitę paskelbė, kad dabartinė tvarka dėl rinkėjų skaičiaus apygardose prieštarauja Konstitucijai. Iki šiol įstatymas leido iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabar dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose jų balsai tampa nelygiaverčiai, nes skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.

KT pirmininkas Dainius Žalimas tvirtino, kad už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais.

Šiuo metu per Seimo rinkimus 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, dar 70 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.

Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...